Tai - asmeniniai klausimai, beveik kasdien paliečiantys mus visus. Nerimas, stresas - nuolatiniai palydovai, bet ar iš tikrųjų yra taip blogai? Galbūt mes patys sukuriame tokią sudėtingą aplinką, skatindami vieni kitus taip elgtis? Ne veltui liaudies patarlėje sakoma: „Kaip šauksi - taip ir atsilieps“, tačiau tylėti nebegalima, kada spaudoje išlenda tokie žiaurūs faktai: iki sąmonės netekimo sumuštas paauglys paguldytas į reanimaciją, ir ne kažkur užsienyje, o čia pat, Vilniuje, Grigiškėse, vidury baltos dienos ir net mokykloje.
Paauglių savižudybės, besaikis alkoholio vartojimas, narkotikai, rūkymas, ir t.t. Pati situacija šaukte šaukiasi pagalbos. Žinoma, visos Lietuvos neišgelbėsi, nepavyks, bet ten, kur tu gyveni, galbūt gali kažką keisti.
Grigiškių vaikų dienos centras „Grijos vaikai“ jau keletą metų Grigiškėse bando gerinti situaciją: įvairiais būdais stengiasi įtraukti vaikus į užklasinę veiklą, bendrauja su šeimomis, turinčiomis sunkumų dėl alkoholio, narkotikų. Siekiama, kiek leidžia galimybės, jiems padėti. Tačiau vienas lauke - ne karys.
O situacija kritinė - 50 mažamečių, kuriems būtina psichologinė dvasinė pagalba. Vaikai uždari, sunkiai bendraujantys, turintys problemų namuose ir mokykloje, vartojantys svaigalus, pastoviai rūkantys, nesvetimas ir lytinis gyvenimas, smurtaujantys - neturintys jokių vertybių. Ir šitų vaikų amžius nuo 10 iki 13 metų. Vietiniai socialiniai pedagogai nebepajėgūs susitvarkyti su iškylančioms problemoms. Todėl vienbalsiai buvo nuspręsta kreiptis pagalbos. O į pagalbą noriai atskubėjo „Gyvenimo meno“ instruktoriai: Liudmila Korotkaja, Dalia Tiškevičienė ir Leonidas Gurskij.
„Neįtikėtina, bet šie žmonės per keturių dienų užsiėmimus sugebėjo vaikus parodyti mums visai kitokius, - sakė dienos centro „Grijos vaikai“ soc. pedagogė Valentina Pavliukovič. - Vaikai tapo atviresni, pradėjo bendrauti, atsirado užuojauta kitam, silpnesniam, supratimas. Reikia pamatyti, kas vyksta su vaikais užsiėmimo metu, nes papasakoti neįmanoma“.
„Gyvenimo menas“ - tai visuomeninė švietėjiška pelno nesiekianti organizacija, daugiau kaip pusantro šimto pasaulio šalių įgyvendinanti švietimo, sveikatos apsaugos, reabilitacijos programas. Džiaugiuosi, kad mes radome tokius tvirtus pastovius partnerius, todėl galėsime įtraukti dar daugiau bendruomenės žmonių, suaugusiųjų ir vaikų, kuriems reikia psichologinės pagalbos. Ir iš patirties galiu dabar pasakyti, kad nevaldomų situacijų nebūna, reikia nebijoti kreiptis pagalbos į žmones, kurie išmano ir gali padėti. Kaip liaudyje sakoma: „Kaip šauksi – taip atsilieps“. Todėl šaukime taip, kad mūsų visų gėrio balsas sklistų visoje Lietuvoje. Tada ir problemos nebus tokios didelės, galbūt net viską pamatysime šviesesnėmis spalvomis“, - teigė Grigiškių vaikų dienos centro direktorė Jelena Iluk.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!