Spalio 22-23 dienomis Ignalinos rajono kultūros ir sporto centre vyko XVII Vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai 2011“. Festivalyje buvo parodyta 12 spektaklių.
Viešėjo vaikų ir jaunimo teatrai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Plungės, Skapiškio, taip pat svečiai – jaunimo teatras iš Torrevieja (Ispanija). Pertraukų metu visus linksmino šaunūs Ignalinos ir svečių kolektyvai: ansambliai „Pumpurėliai“, „Pumpurai“, pramoginių šokių grupės „Viva“, „Mamba“, kolektyvai „Tik tak“, „Lelijėlė“, vilniečių grupė „Saulės broliai“, roko grupė „Raudonas laidas“, autorinių dainų atlikėjai ir Ignalinos gimnazijos vokalistai.
Festivalis „Bildučiai“ Ignalinoje organizuojamas nuo 1996 metų. Jo sumanytoja ir pagrindinė organizatorė – teatro IKI režisierė, mokytoja Jolanta Narbutaitienė. Visa širdimi kūrybiniam darbui atsidavusi moteris ugdo bendruomenės teatrinę kultūrą, atranda ir puoselėja jaunuosius talentus, režisuoja ne tik spektaklius, bet ir svarbiausius rajono renginius.
Festivalio atidaryme šventės dalyvius ir svečius pasveikino rajono meras Bronis Ropė. „Tai pati įspūdingiausia rudens šventė mūsų rajone, džiuginanti ir vaikus, ir jų tėvelius. Tikimės, kad Ignalina ją aplankiusiems teatrams bus svetinga ir ilgam išliks šilti prisiminimai“,- sakė meras ir dėkojo šventėms organizatoriams. Į sceną buvo pakviesti kiekvieno festivalyje dalyvaujančio teatro vadovai. Visi bildutiškai pasveikinti ir apdovanoti.
Pirmieji savo spektaklį parodė Skapiškio vaikų ir jaunimo teatro studija „Ku-kū“. Vidos Vadoklytės režisuotas spektaklis „Pelytės Zitos gyvenimas“ pagal Vytauto V. Landsbergio pasakaitę buvo bene stipriausias iš pristatytų vaikiškų spektaklių ir ypač sužavėjo žiūrovus. Puiki scenografija, įtaigi vaidyba, pagyvinta lietuvių liaudies kūryba ir humoru – tikrai pavykęs režisierės ir mažųjų aktorių darbas.
Spektaklius vaikams taip pat parodė Alytaus Drevinuko darželio-mokyklos teatro studija „Drevinukas“ („Batuotas Katinas“, rež. Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas) bei Šiaulių vaikų ir jaunimo teatro studija „Kompanija šauni“, suvaidinusi romantinę istoriją „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ (rež. Dalė ir Virginijus Dargiai). Šis kolektyvas žiūrovus pradžiugino ir savos kūrybos judesio spektakliu „Durys“, kuriame per įtaigius vaizdus mintimis daugelis sugrįžo į tarybinius laikus, turėjusius savo žavesio ir šiandienos laike save pristatančius gerai atpažįstamais simboliais ir detalėmis.
Labai įdomią formą klasikiniam kūriniui „Romeo ir Džiuljeta“ surado bei įkūnijo Kauno šv. Mato vidurinės mokyklos teatro studija „Kubas“. Naują žanrą – vaidinti biuruose skirtą spektaklį – pristatė Vilniaus teatro mokykla „Aš esu“. Režisierė Laimutė Gudaitė, žiūrovus pakvietusi į kultūros namų diskotekų salę, sakė, kad pagal Vandos Juknaitės tragikomediją „Ponios Alisos gimtadienis“ sukurtas spektaklis rodomas įvairiose įstaigose per pietų pertrauką (tikrai gera niša stengiantis, kad menas pasiektų kuo daugiau žmonių). Senatvės, vidinės laisvės, vertybių ir gyvenimo prasmės klausimus atskleidžiantis pasakojimas buvo perteiktas labai profesionaliai. Galėjai stebėtis, kaip pavyksta jauniems žmonėms taip gerai suvaidinti senus žmones.
Ignalinos rajono gimnazijos teatras IKI pristatė kai kuriems mūsų žiūrovams šiemet jau matytą spektaklį pagal Justinos Daračiūtės dramą „Ta, kuri nemėgo rožių“, arba „Aš tau rašysiu“ (režisierė Jolanta Narbutaitienė). Dviejų jaunų žmonių tragiška meilės istorija sujaudino įspūdinga išraiška ir profesionalia vaidyba. Netgi užsieniečiai, nesuprasdami lietuvių kalbos, kuo aiškiausiai suprato, kas vyksta scenoje. Spektaklis tarsi kvietė pamąstyti apie žmogų, jo gyvenimą, vertybes amžinojo laiko tėkmėje. Kas beatsitiktų – gyvenimas yra gražus, jis eina į priekį...
Vilniaus kultūros centro teatro studija „Elementorius“ pasirinko sudėtingą kalbėjimo žiūrovui būdą. Absurdo dramoje „Duobė“ (rež. Vytautas Rašimas) rodomos šių laikų pragaištingos situacijos, kai beviltiškoje padėtyje – gilioje duobėje – esantys žmonės neįstengia ir net nesistengia ieškoti išėjimo, nemato vilties. Dvasinės duobės nuojautos perteiktos neįprasta, perkurta ar tiesiog sulaužyta kalba bei stipria vaidyba. Pirmąją festivalio dieną užbaigęs Plungės vaikų ir jaunimo teatras „Saula“ perteikė taip pat sudėtingą, dvasinių vertybių išsaugojimo, žmoniškumo išgyvenimo asocialumo kontekste temą, kuri atskleista pagal žinomos šiuolaikinės prozininkės Renatos Šerelytės dramą „O jei neliks vilties“ (rež. Sigita ir Romas Matuliai).
Patys įdomiausi ir iš toliausiai atvykę festivalio svečiai – Raulio Fernandeso Gimenezo vadovaujamas jaunimo teatras iš saulėtosios Ispanijos, kurortinio Torrevieja miesto. Devynių jaunuolių grupė pirmą kartą lankėsi Lietuvoje ir Ignalinoje. Jie džiaugėsi kiekvienu spektakliu, puikia vaidyba, naujais draugais ir pažintimis. Svečiai stebėjosi, kad čia gana šalta, kad vakarais miestelio gatvės labai anksti ištuštėja ir sakė, kad jų mieste dabar apie 25 laipsniai šilumos. Ignaliniečiai ispanams dovanojo trispalvius šalikus, globojo juos ir angliškai pakomentuodavo spektaklius. Ispanai parodė spektaklį „Sugrįžimas“, pasakojantį fantastinius trijų raganų nuotykius stebuklingą Joninių naktį. Nors žiūrovai nesuprato vaidinančiųjų kalbos, tačiau pajuto jų emocingumą ir teatrališkumą.
Trečią kartą festivalyje viešėjusi Alytaus Jotvingių gimnazijos dramos studija „Taškas“ spektaklyje „Literatūros pamoka“ (rež. Marytė Stasiukynienė ir Jonas Gaižauskas) žiūrovą sugrąžino į tarybinių laikų mokyklą, tokią nepažįstamą dabartiniams mokiniams ir tokią panašią ir artimą, jei kalbėtume apie jaunuolių santykius, jausmus, išgyvenimus, jų sprendžiamas problemas. Paskutinis festivalio spektaklis – stiprus ir įtaigus Klaipėdos Jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ groteskas – „Skraidymo mokykla“ (rež. Živilė Dargytė), kuriame atskleidžiama tiesa apie žmones, sukaustytus sistemos, bijančius išsiskirti iš pilkos masės, gyvenančius pagal avių bandos taisykles. Ir visgi atsiranda išdrįstančių sulaužyti rėmus, kovoti už laisvę, kūrybą, savitą pasaulio suvokimą.
Festivalyje parodyti spektakliai buvo tikrai labai įdomūs, saviti ir stiprūs. Žavėjo ir vaidinančiųjų asmenybės, sugebėjimas įtikinti, perteikti kūrybinę mintį, ir režisierių išmonė, fantazija bei talentas. Kiekvienam kolektyvui įteiktos Ignalinos kultūros ir sporto centro padėkos, atminimo dovanos. Teatrų nariai linksminosi vakaronėje, smagiai bendravo ir kūrė gražius planus. Šventė baigėsi ir galima pasakyti, kad ji pavyko visu šimtu procentų. Niūrų rudenį nuspalvinę džiugesiu, gražiomis emocijomis, naujomis pažintimis ir pačiais geriausiais įspūdžiais, „Bildučiai“ atsisveikino iki kitų metų.