Prieš atsakydama į pavadinime esantį klausimą, norėčiau pradėti nuo mūsų kelionės į „Kūrybinės integracijos“ organizuotą „Piliečio žadintuvo“ pristatymą Rokiškyje. Mes, mokyklos mokiniai, vis sukome galvas, ką mes ten pamatysime? Kas yra toji „Gyvoji Biblioteka“? Kas yra „Pozityvas“? Ką pamatysime „Forumo Teatre“?

Nuvažiavę į Rokiškį, įėjome į kultūros centrą, užregistravome, nuėjome ir susėdome į pustuštę salę. Susėdome ir laukėme kažko, kas mus nustebintų. Mokytoja visus sukvietė registruotis į „Gyvosios Bibliotekos“ supažindinimą, bet dauguma išgirdę, jog teks bendrauti su įvairiais žmonėmis, apsigalvojo.

Mūsų mokyklos vaikinams geriau buvo žiūrėti filmą nei susipažinti su įdomiais žmonėmis. Manau, jie, išgirdę mūsų įspūdžius, gailėjosi. Aš ir dar dvi mano klasiokės užsiregistravome kalbėtis su biseksuale ir nenusivylėme. Supratome, kad šie žmonės beveik niekuo nesiskiria nuo mūsų ir jie nėra nenormalūs. Jie yra tokie pat, tik savotiškai kitokie nei mes. Mes tos merginos klausėme įvairių dalykų, o ji mums atsakinėjo be jokio nepatogumo ar gėdos. Ji man pravėrė akis į platesnį pasaulį, kuriame ne tik aš ar mano draugai, bet ir daug daugiau žmonių su didesnėmis problemomis (patyčiomis, nepripažinimu bei pagieža ir kreivais žvilgsniais). To pasakojimo man pakako, kad aš ją suprasčiau.

Po šių susipažinimų su „Gyvąja Biblioteka“, nuėjome žiūrėti „Forumo Teatro“. Jame jaunimas suvaidino scenelę, kai tyčiojamasi pamokose. Suvaidinę situaciją, paklausinėjo daugumos vaikų, ką reikia daryti, kad nebūtų klasėje patyčių. Kas kaltas ir kas galėjo būti kitaip? Po to pakvietė merginą ant scenos, dar kartą suvaidino tą situaciją, ir toliau klausinėjo.

Po to suvaidino kitą vaizdelį apie mandagaus bendravimo stoką ir šiuolaikinio jaunimo bendravimo problemas. Po jos taip pat klausinėjo, kas blogai, ką daryti, kad to nebūtų, kėlė ir kitokius klausimus. Po to pakvietė vaikiną į sceną suvaidinti tėvą, mėgino teirautis, kas buvo ne iki galo įgyvendinta (ką buvo norėta parodyti).

Iš kiekvienos mokyklos buvo išrinkta po du žmones į „Pozityvo“ zoną. Ten buvo vaikinas ir mergina, jie aiškino apie šią zoną. Iš pradžių bijojau, tačiau įsidrąsinau. Visi susipažinome, žaidėme žaidimus, dirbome grupinį darbą bei bandėme spręsti iškilusias problemas mūsų mokyklose bei gyvenime. Iš nepažįstamų rato tapome pasitikėjimo ir draugiškumo ratu.

Susipažinimas buvo šiek tiek nedrąsus. Visis bijojome kalbėti, juk buvo nedrąsu kalbėti prieš nepažįstamus žmones ar reikšti savo nuomonę. Dar po kelių žaidimukų buvome jau visai savi. Jau kalbėti pradėjo beveik visi. Reiškėme savo nuomonę po vieną ir draugiškai.

„Pozityvo“ zonoje praregėjau, pamačiau, kad ne visi tokie, kokiais apsimeta. Išorė atrodo apgaulinga, kaip ir manoji. Suradau daugiau bendraminčių, jau senokai norėjau sudalyvauti tokiame susibūrime. Jis man daug ką įrodė, kad viskas yra įmanoma, tereikia tik stengtis; kad visko gyvenime būna ir visko reikia; kad visi mes lygūs ir lygių teisių; kad aš galiu būti geresnė.

Man ši „Pozityvo“ zona leido susimąstyti, ką aš darau ne taip. Atvėrė akis į platesnį pasaulį, kuriame nėra viskas idealu kaip mano vaizduotėje. Kad visi turi pliusų, bet visi turi ir minusų savyje. Ne visi turi tik gerąsias puses ir ne visi moka jas atskleisti. Iš patirties sakau, jog pasaulis nėra tobulas. Jis yra ir žiaurus bei negailestingas, ne tik nuostabus ir gražus.

Šis „Piliečio žadintuvas“ - galimybė supažindinti jaunus žmones bei vaikus su būsimu pasauliu, įgyti patirčių, kaip šį žinojimą skleisti kitiems draugams. Nesigailiu, kad sudalyvavau, stengsiuosi ir toliau dalyvauti renginiuose bei susitikimuose, nes tai labai prasminga ir įdomi veikla. Čia galima daug ką nuveikti ir įveikti.

Atsakysiu į šio rašinio pavadinimo klausimą, kodėl dalyvauju „Piliečio žadintuve“? Dalyvauju savo malonumui ir noriu būti naudinga šiai  programai. Noriu padėti apšviesti likusį jaunimą, kuris dar nėra girdėjęs, pavyzdžiui, apie patyčių žalą ar tolerancijos svarbą. Noriu padaryti pasaulį geresnį, noriu, jog gyventumėme darniai ir gražiai, noriu, jog nebūtų patyčių, nes patyčios gali pakenkti žmogui. Patyčios ir blogi darbai sunkina ir skaudina žmogaus gyvenimą, o ypač, kai esi paauglys. Būtina tęsti „Piliečio žadintuvo“ veiklą.

Kupiškio rajono Šimonių pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinė Indrė Žaglynskaitė

„Piliečio žadintuvas“ – pilietiškumą skatinantis projektas, organizuojamas „Menų ir mokymo namų“ ir „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ bei vyksiantis visus mokslo metus. Į veiklas tiesiogiai įsitrauks 145 mokyklos ir daugiau nei 2000 moksleivių iš visos Lietuvos. Jaunimas savarankiškai identifikuos jų bendruomenėje (mokykloje, miestelyje, apskrityje) kylančias problemas ir stengsis jas išspręsti.