Visi žinome, kad Tadas Blinda buvo vadinamas svieto lygintoju, atimdavo iš turtingų ir atiduodavo vargšam mužikam. Šiame filme nebuvo tai net užakcentuota bei parodyta. Tik kelis kartus buvo pasakyta, kad „tu (Blinda) esi svieto lygintojas“. Jo šaika kovojo su ponais ir jų viešpatavimu, mužikų engimu ir neteisybe. O šitame filme tarsi kovojo prieš rusų kareivius, ir ponai su savo pertekliais nekliudė nepriteklius patiriantiems baudžiauninkams. Nė vienas ponas nebuvo nuskriaustas realiai.

Kitas dalykas, kas man užkliuvo, tai vaizdai. Visi žinome, kad Tadas Blinda buvo nuo Luokės, tačiau filme tik kartą buvo paminėtas Luokės vardas. Nei Šatrijos kalno, nei kitų Žemaitijos regiono gamtovaizdžiai kūrėjams netiko, arba buvo per brangu nuvykti 300 km nuo Vilniaus į Žemaitiją. Ne kartą teko būti Dzūkijoj ir jos bene gražiausioj vietoj - Nemuno kilpose. Dovanokite - bet Nemunas neteka pro Luokę ar tą Žemaitijos dalį. Ir tas vaizdas iš paukščio skrydžio tikrai sukrėtė. Negi negalėjo pavaizduoti Ventos, ar nuo Luokės ištekančios Virvytės.

Kitas niuansas - kalba. Aš suprantu sukurti filmą, kuriame visi kalba žemaitiškai, netikslinga. Tačiau vienas mužikas kalba žemaitiškai, o visi kiti taisyklinga literatūrine kalba. Tai gal nedarom parodijų ir kaip ir priimta filmuose ar knygose, kalbam lietuviškai visi. Man įdomu, kaip rusų vyresnieji karininkai supranta lietuvių kalbą. Ne vienoje scenoje
jie aiškina rusų kalba dvarininkui Gruiniui, o jis, jo dukra į tai atsako lietuviškai, o rusai, tarsi supratę viską, vėl tęsia dialogą rusų kalba. Holivudo filmuose tai abu kalba ta pačia kalba, o ekrane rodomi titrai.

Filme tikrai trūko čigono, trūko mužikų. Nes kovos scenoje galėjome plika akimi suskaičiuoti dalyvius. Negi negalėjo rasti bent 100 statistų? Nes Blindos chebra tikrai ne iš 15 asmenų buvo. Nežinau, ar kūrėjai kopijavo Holivudo kietuosius riešutėlius, bet senas Gruinius tikrai neatrodė toks,
bet perkirtus nugarą kardu sugebėjo duot į kailį priešininkams.

Filmo pabaiga visiškai netikėta ir primenanti Holivudinių filmų idėją - laukite tęsinio. Nes realiai tai lieka neaišku, kaip viskas baigėsi. Gruinius atidavė žemes, Blinda pasivoliojo su Kristina pievoje. Generolas pabėgo su karieta. O kur moralas? Tiesiog man buvo šokas - čia viskas, pradėjo rodyt titrus. Filme daug kartų buvo rodoma, kaip Blinda kratosi maištininko vaidmens ir nenori su niekuo kovoti.

Kitas paradoksas, kad kaimiečiai juos suranda miške. Mat kaip gerai pasislėpė. Aš paskui neapsisprendusį lyderį neičiau galvos guldyt.
Galima pagirti lietuvių kiną už holivudo tradicijų perėmimą. Visi žinome,
kaip knygos ar istorijos virsta holivudiniais šedevrais, nieko neprimenančiais originalą. Gaila ir apmaudu, kad mums brangi istorija buvo taip iškraipyta ir paniekinta.

Gal jaunesni žiūrovai ir liko patenkinti, nes jiems brukama tokia istorijos versija. Tačiau visi kiti, manau, liko ištikti lengvo šoko po to, kai pamatė tiek išgirtą ir išreklamuotą filmą. Niekas nesuprato, už ką kovojo ir ko siekė lazdomis ginkluoti kaimiečiai. Aš supratau, kad vis dėlto dėl žemės, prieš rusų karininkus.

Skambūs šūkiai - už Žemaitiją, už mūsų bobas ir vaikus snarglėtus, - juostoje buvo pamiršti. Lieka tik pagirti už gražius vaizdus, gerą aktorių darbą, nors, mano nuomone, Mantui dar reikėtų pagyventi iki tokio solidaus vaidmens. Reikėjo kokį vyresnį paimt. Nes tikrai jis atrodė piemuo, ir klausimas, ar paskui tokį kas būtų realybėje ėję prieš ponus.

Gaila, neužsiakcentavo Rumšiškių muziejaus kiemai. Nes gali būti, kad ne Žemaitijos sodybose buvo filmuojamos gyvenvietės scenos, o kitų regionų. Lygiai taip pat kaip ir, kad kūrėjai aplenkė puikiausiai renovuotą už Sedos esantį Renavo dvarą, o pasirinko su Žemaitija nieko bendro neturintį Pakruojo dvarą.

Nesigailiu, kad parėmiau lietuvišką kiną, ir linkiu jiems surinkti daugiau pinigų nei Holivudo paveikslėliai. Laukiu tęsinio, kuris būtų atčiau tiesios.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!