Užkrečiamųjų ligų - 55 proc. daugiau
Statistikos departamento ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje per šešis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, susirgimų užkrečiamosiomis ligomis padaugėjo 55 proc. – nuo 306,5 iki 475,5 tūkst. Nuo infekcinių ir parazitinių ligų pernai mirė 481 žmogus. Tai rimtas signalas, kad galimybėmis išvengti skiepais valdomų ligų naudojamės nepakankamai.
Visuomenės nuomonės tyrimo „Gyventojų požiūris į sveikatos priežiūrą, profilaktiką ir ligų prevencijos priemones“ rezultatai atsako į klausimą, kodėl daugėja užkrečiamųjų ligų. Tyrimas atskleidė, kad dauguma šalies gyventojų visiškai neturi įpročio profilaktiškai tikrintis sveikatą, be to, labiau yra linkę pasikliauti liaudiškoms savigydos priemonėms. Be to, sklando ir daugybė mitų, susijusių su šiuolaikinėmis imunoprofilaktikos priemonėmis.
Tokie ligų prevencijos veiksmai, kaip reguliarus apsilankymas pas šeimos gydytoją ar bendras kraujo tyrimas, atliekami retai. Dažniausiai - tik susirgus. O štai skiepai, kurie ypač veiksmingai padėtų išvengti užkrečiamųjų ligų, suaugus pamirštami visai, nors daugelio ligų revakcinacija būtina kas dešimt metų.
Tad nenuostabu, kad profilaktikai dėmesio beveik neskiriantys gyventojai savo bendrą sveikatos būklę vertina vidutiniškai. Gripas, jo sukeltos komplikacijos ir erkinis encefalitas – ligos, kuriomis susirgti grėsmę jaučia didžiausia dalis apklaustųjų, atitinkamai - 56 ir 35 proc. Gimdos kaklelio vėžio riziką jaučia ketvirtadalis moterų, o 40-49 metų amžiaus grupėje – beveik pusė. Nepaisant to, kad išvengtų šių ligų žmonės linkę rinktis ne skiepus, o tokias kasdienes priemones, kurios bendrai stiprina organizmo būklę: miegą, liaudies receptus, pasivaikščiojimus.
Sugrįžta seniai užmirštos ligos
Skiepais jau likviduoti raupai, numatyta nuo žemės paviršiaus pašalinti ir poliomielitą. Pasaulyje žymiai sumažintas sergamumas difterija, stablige, juodlige, pasiutlige ir kitomis infekcijomis. Visuomenė jau pamiršo daugelį ligų. Deja, ligos mūsų taip lengvai nepamiršta. Vėjaraupių plitimo statistika Lietuvoje išties baugina, o Europa gūžiasi dėl atsinaujinusio tymų pavojaus. Tuo tarpu vienus didžiausių socialinių ir ekonominių nuostolių visame pasaulyje sąlygoja gripas. Epidemijų metu perserga nuo 5 iki 30 proc. gyventojų. Tačiau skiepus nuo gripo vis dar lydi jokiais moksliniais tyrimais nepagrindžiamas nepasitikėjimas.
Virusai yra panašūs į genetines kompiuterines programas – vos patekę į organizmą jie prilimpa prie ląstelės paviršiaus, praninka į jos šerdį ir programuoja ją taip, kad ji pradeda gaminti virusus, pati žūdama. Būtent tai vyksta, kai žmogus suserga. Svarbiausias ginklas kovoje su virusu yra limfocitai – ląstelės, kurios bombarduoja antikūniais. Šiuolaikinė medicina dar nesukūrė nei vienos efektyvios priemonės kovoje su virusais palyginti su žmogaus imunine sistema. Ir tik skiepai gali šiai sistemai padėti susidoroti su iššūkiais, kurie šimtmečius žmonijai buvo absoliučiai neįveikiami.
Aišku, reikia pripažinti, kad žinių apie skiepus stinga ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir kitiems europiečiams. Belgijoje, Prancūzijoje, Serbijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir kitur šiemet plykstelėję tymų protrūkiai nėra taip toli nuo Lietuvos, kaip atrodo. Matyt, ne veltui praėjusį balandį PSO paskelbė Europos imunizacijos savaitę, skleisdama žinią, kad sergamumo užkrečiamomis ligomis problemas ES ir visas pasaulis gali spręsti tik kartu.
Pasiskiepijęs saugo ir tą, kuris nesiskiepija
Nors skiepai pirmiausia naudingi kiekvienam asmeniškai, norint sėkmingai valdyti infekcijas ir ligų sukėlėjų cirkuliaciją tarp žmonių, labai svarbu sukurti kolektyvinį imunitetą, t. y. pasitelkiant skiepus suformuoti pakankamai didelį infekcijoms neimlių žmonių skaičių, kuris turėtų siekti apie 95 proc. Tik toks pasiskiepijusiųjų skaičius apsaugo imlius asmenis nuo kontakto su užkratu.
Taigi skiepai nėra vien mano asmeninis reikalas – tereikia įsisąmoninti, kad nuo mano sprendimo priklauso ir mano šeimos, kaimynų, kolegų ir net atsitiktinių gatvės praeivių sveikata.
Guodžia tai, kad bent jau dėl jauniausios kartos kol kas galime būti pakankamai ramūs. Planiniai vaikų skiepijimai Lietuvoje vykdomi pakankamai sėkmingai. Pagal skiepų kalendorių Lietuvoje kasmet paskiepijama apie 90–95 proc. vaikų, o tai reiškia, kad šioje grupėje skiepais valdomų infekcijų rizika yra labai nedidelė. Žinoma, jei tik nepasiduodame madoms visiškai aplenkti skiepų kabinetą.
Mados plinta ir medicinoje
Mados plinta, nes norime išsiskirti iš kitų. Tai – vartotojiškos visuomenės bruožas. Pavyzdžiui, prieš 10-15 metų nuvilnijo mados banga gimdyti vonioje. Tačiau suvedus statistiką, kiek vaikų patyrė traumas praūžus naujiems vėjams, ši mada praėjo.
Prieš 4-5 metus kartu su ekologiškais kopūstais Lietuvą pasiekė ir mada neskiepyti vaikų. Deja, sprendimo skiepytis ar ne, negalima lyginti su pasirinkimu valgyti mėsą ar būti vegetaru. Juk tai – ne pasaulėžiūros, o sveikatos ir net gyvybės išsaugojimo klausimas. Net jei kalbėtume apie pasaulėžiūrą, neteko girdėti, kad „natūralizmo“ principus išpažįstantys tėvai nesinaudotų kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais ar už savo vos gimusią atžalą nuspręstų, jog ji niekada nesimokys jokiame Vakarų Europos universitete, nes ten reikalaujama vaikystės skiepų paso.
Belieka apgailestauti, kad dar neprasidėjo mada būti moderniems ir naudotis mokslo pasiekimais sveikatos apsaugos srityje. Kodėl niekaip nepaplinta mada šeimos gydytoją aplankyti profilaktiškai, ne tik tuomet, kai liga suriečia taip, kad vos išsiropščiame iš ligos patalo. Kodėl vis dar madinga net pro sukąstus dantis keliskart per metus „maitinti“ vaiką antibiotikais užuot paskiepijus nuo pneumokokinės infekcijos? Vienareikšmiško atsakymo, ko gero, taip greit nerasime.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!