Skaistė DELFI pasakojo, kad bilietus bandė įsigyti su antrąja ir trečiąja papildomo pardavimo banga. Pirmu atveju buvo iš karto aišku, kad bilietus įsigyti galima tik kasose. Tuomet moteris apsilankė Rusų dramos teatro kasose ir sužinojo, kad atsiskaityti galima tik grynais. Teko bėgti į artimiausią, tačiau ne čia pat esantį prekybos centrą, kur yra bankomatas. Tačiau pastangos nuėjo veltui, nes prieš pat nosį buvo nupirkti paskutiniai bilietai. Tuomet ji manė, kad tiesiog teatro kasose neaptarnaujama kortele.
Kai Skaistė išgirdo apie papildomą bilietų pardavimą, pasitarusi su vyru nusprendė dar sykį pabandyti įsigyti bilietus, nes norėjosi patirti Lietuvoje vykstančio renginio euforinę nuotaiką salėje. Kadangi trečiadienį bilietai buvo parduodami ir internetu, šeima bandė sau ir giminaitei įsigyti tris bilietus į sekmadienį vyksiančias rungtynes, kur žais ir lietuviai su vokiečiais.
Tačiau gerą pusvalandį „Tiketos“ interneto svetainė vedžiojo juos už nosies - tai liepdavo kantriai laukti virtualioje erdvėje, tai reikalaudavo registracijos kelis kartus, tai tiesiog neleisdavo atlikti tolimesnių veiksmų, nors bilietai jau buvo pasirinkti. Naudos nedavė ir konsultacija su „Tiketos“ darbuotojais telefonu.
Tuomet Skaistė su vyru išskubėjo į bilietų kasas viename prekybos centre. Per kelias akimirkas kaina nuo 172 Lt šoktelėjo iki 310 Lt. Negana to, prie kiekvieno bilieto buvo pliusuojamas 25 Lt paslaugos mokestis. Net ir bendrai sumai išaugus iki 1005 Lt sutuoktiniai nutarė netaupyti, nes juk toks renginys Lietuvoje ko gero nepasikartos. Vyras jau tiesė banko kortelę, tačiau tuomet išgirdo, kad atsiskaityti galima tik grynais. Tai perpildė šeimos kantrybės taurę.
„Pasiėmėme kortelę, mintyse nusikeikėme ir nusprendėme geriau paremti barų verslą - ten bent rinktis galima, konkurencija egzistuoja. Jei vienas alus ir aplinka nepatinka - renkiesi kitą barą. Nepirkome bilietų ne todėl, kad būtų buvę sudėtinga išsigryninti pinigus - bankomatas buvo netoliese, bet iš principo - imant 25 Lt komisinius tai paprasčiausia nepagarba klientui, suvokiant kad žmogus tiesiog neturi jokios kitos galimybės. Kita vertus, ne taip ir paprasta išsigryninti, kai jau norėdamas mokėti sužinai, kad reikia grynais mokėti - kol išgryninsi, gali tavo bilietai nuplaukt, nes eilė žmonių laukia", - pasakojo Skaistė.
Ji apgailestavo, kad šventės metu daug kur sėjamas kartėlio jausmas - viešbučiai nežmoniškai sukelia kainas, kai kuriuose baruose kava ar alus pabrangsta bent dvigubai. „Deja, bet šio čempionato metu stebint verslininkus susidaro įspūdis, kad tai tipiškas lietuviško verslo bruožas: kuo mažiau kokybės už kuo didesnę kainą. Ima kosminius komisinius už bilietą ir dar šokdina - "kortele neaptarnaujame". Žinoma, aptarnaujant kortele reikėtų dar bankui susimokėti, o per šį trumpą laiką reikia juk kuo daugiau prisiplėšti, čempionatas Lietuvoje juk vyksta tik vieną kartą", - piktinosi DELFI skaitytoja.
„Tiketa“: mes pelno, o ne labdaros organizacija
DELFI patikrino bilietus platinančios bendrovės „Tiketa“ taikomus įkainius. Iš tiesų, čempionato metu jie yra gerokai didesni - prie bilieto į finalą pridedamas 33 Lt paslaugos mokestis. Tuo tarpu į Eltono Johno koncertą taikomas 8 Lt papildomas paslaugos, atlikėjo ir arenos mokestis, į Suzi Quatro naujametinį koncertą - 7 Lt papildomas paslaugos ir arenos mokestis.
„Tiketos“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis į DELFI perduotus skaitytojos skundus atsakė taip: „Mes esame pelno siekianti organizacija. Normalu, kad kiekvienas darbas yra įvertinamas tam tikra suma."
Jis aiškino, kad didesni paslaugos mokesčiai yra pagrįsti, nes šio renginio aptarnavimo kaštai yra taip pat kitokie, nei įprasto didelio koncerto. Pasak jo, bendrovei teko investuoti papildomus 150 tūkst. Lt į bilietų patikrą, įranga pritaikyta tikrinti bilietus į visos dienos rungtynes, kai žmogus išeina ir grįžta kelis kartus. Personalo taip pat reikia kur kas daugiau.
A.Žiauberis siūlo nesipiktinti neįsigilinus, nes, anot jo, vartotojas nežino, kokie yra tikrieji kaštai, kad jiems tenka bent pusė surenkamų mokesčių.
Dėl kliūčių atsiskaityti kortele bendrovės direktorius taip pat turėjo racionalų paaiškinimą - bendrovei tai nenaudinga, nes bankams tenka sumokėti 2 proc., kai jų pačių taikoma marža yra 5-6 proc. A. Žiauberis sako, kad leisti mokėti tik grynais yra įprasta pasaulinė praktika, o kortelės lengva nesibaidyti Estijoje ar Latvijoje, kur mokestis bankui siekia vos 0,5 proc. Jis priminė, kad tarpininkas nėra tikrojo produkto - bilieto į renginį - savininkas, tad, anot jo, normalu rinkti mokestį. Jis kelis kartus pabrėžė, kad „Tiketa“ nėra labdaros organizacija.
Ši istorija priskiriama Krepšinio epidemijai.
Rašinius ir nuotraukas siųskite el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Krepšinio epidemija“ arba kelkite mūsų sistemoje. Vaizdo įrašus kelkite čia.
Daugiau sirgalių nuotraukų galite rasti albume "Margas gyvenimas".
