O pasakų veikėjai niekur nedingo. Išvaryti iš kasdienio gyvenimo, įkalinti neskaitomuose puslapiuose, jie turėjo susirasti kitų užsiėmimų.

Įsivaizduoju, kaip Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, vieną po kito gaudo pedofilus ir daužo tuščiu uogienės stiklainiu: „Tu, svolačiau, sugadinai man gyvenimą! Per tokius kaip tu - viskas. Kaip man gyventi dabar? Koks dabar berniukas įsileis į namus pusamžį vyrą, kuris prašo uogienės?“. Tada padeda įskilusį stiklainį, įsijungia propelerį ir... Čia vieta vaizduotei.

Miške, ant minkštų samanų, guli vilkas, išvertęs priešais saulę pilvą. Linksmai stryksėdama link jo eina mergaitė raudona kepuraite: „Vilke, vilke, kokios didelės tavo ausys!“. Vilkas tik tingiai nusižiovauja - „Eee? Ką?“. Tada mergaitė mirkteli akytėm - „Vilke, vilke, kokios didelės tavo akys“, „Uoj, nepradėk...“. O tada mergaitė su raudona kepuraite kresteli trumpą sijonuką - „Vilke, vilke, kokie dideli tavo dantys“, o vilkas jau pradeda priekaištingai burbėt - „Tik ne šiandien. Aš pavargęs, ir išvis... man galvą skauda“.

Prieina princas prie bokšte įkalintos princesės ir prašo nuleisti savo ilgas geltonas kasas, kad galėtų pas ją užlipti. Iškiša princesė juodą galvą ir sako: „Žinai, kad aš dabar plaukus dažau. Tai gal vėliau ateik“, „O ar ilgai dar dažysi“ – sunerimsta princas, „nu, dar kokie penkiolika metrų liko, tai užtruks“. Ir nueina princas nuleista galva. Bet princesė jam pavymui šaukia: „Gal gali nupirkt juodų dažų? Ane? Tai gerai, paimk kokius dvidešimt pakelių“.

Piktoji karalienė sudaužė savo veidrodėlį. Tai dabar turi naudotis feisbuko testu „Kas pasaulyje gražiausia?“. Kasdien vis kita gražiausia... Vos spėja gamintis užnuodytus obuolius. Ne, ne obuolius. Dabar ji tam naudoja kebabus. Netgi kioską Kaune atidarė.

Miegančiąją gražuolę šiais laikais užmigdė anesteziologas. Prikėlė kitas anesteziologas. Tada vėl užmigdė ir paliko trečiam.

Verkia Pelenė, kai po dvyliktos pasibaigia fėjos krikštamotės tablečių poveikis, ir karieta pavirsta antru golfu, o princas – marozu. Ir pinigų daugiau burtam nebėra...

Gražuolė tempiasi Pabaisą į plastinės chirurgijos kliniką. Jau šeštą kartą. Pabaisa nepatenkintas zirzia: „Juk sakei, kad tau išvaizda nerūpi, svarbu, kad geras žmogus būčiau“. Gražuolė piktai dėbteli. „Gerai jau, - sako pabaisa – bent jau iltis galiu pasilikt?“.

Net devyngalvis slibinas susiruošė emigruoti į Angliją. Sklinda kalbos, kad ten vis dar yra svajotojų, pasiryžusių išvaduoti savo karalystę nuo pabaisų.

Bjaurusis ančiukas niekada ir netapo gulbe, nes sėdi, šlamščia KFC mitalą ir žiūri visus serialus, kurių pavadinime yra „bjaurusis ančiukas“.

Baisu ir pagalvoti, ką veikia pamotės išvaryta snieguolė su septyniais sunkvežimių vairuotojais.

Ir bus tik blogiau. Greitai vaikai pažins pasakų personažus tik iš greito maisto restoranų reklamų, prekybos ženklų ir judančių reklamos skydų internete. Reikia perversmo. Bet iš spragtuko nieko gero nesitikėčiau. Tuo labiau iš alavinio kareivėlio...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!