Keista, kad Švietimo ir mokslo ministerija užsako tokias studijas ne nepriklausomoje institucijoje, o Pasaulio banke.

PB programos turi prieštaringą reputaciją. Pavyzdžiui, PB mikrokreditų sistema tokiose šalyse, kaip Bangladešas, turėjusi paskatinti smulkųjį verslą ir emancipuoti moteris, kai kurių komentatorių teigimu, pablogino padėtį ir tapo pasipelnymo šaltiniu Bangladešo bankui (Grameen), imančiam virš 30% metinių palūkanų. Bangladešas tapo dar labiau įsiskolinusiu.Tiesa, PB tai neigia.

PB atstovauja amerikietiško stiliaus "laisvajam" kapitalizmui (be nemokamo sveikatos draudimo ir panašių socializmo apraiškų). Taigi, nors PB išvados gali būti teisingos, PB, mano manymu, nėra ta organizacija, kuri visiškai nešališkai priimtų sprendimą ir kuri niekada neklysta.

Žinoma, PB savaip yra teisus. Kyšininkavimas Lietuvos aukštosiose mokyklose yra dažnas reiškinys. Jeigu kyšiai atsidurtų universitetų biudžetuose, o ne darbuotojų kišenėse, mokslo kokybė potencialiai pagerėtų. Tą ir ketina paskatinti PB. Tačiau juk tai darbuotojai nori gauti kyšį, o ne studentai - duoti. Sumažinus studentų skaičių ir padidinus atlyginimus, kyšininkavimas nesumažės.

Antra, PB skatina remti ne gerai besimokančiuosius, bet studentus iš neturtingų šeimų. Tai labiau europinis pasiūlymas, ir tik iš dalies teisingas. Mano galva, turėtų būti remiami gerai besimokantys studentai, galbūt turtingieji - šiek tiek mažiau.

Neturtas neturėtų tapti priėmimo ar finansavimo kriterijumi, kaip atsitiko keliose Vakarų Europos šalyse. (Tuo turėtų rūpintis nebent privatūs labdaros fondai, nes neturtingieji vis dėlto turi mažesnes galimybes gerai mokytis mokykloje ir universitete dėl pinigų, laiko ir paskatinimo trūkumo.) Tokie studentai ne tik ne visada sugeba gerai mokytis, bet ir išsiskiria iš kitų studentų žinių trūkumu ir dažnai nepritampa.

Valstybė turėtų rūpintis neturtingaisiais tol, kol jie dar mokykloje, naudodamasi socialinės rūpybos įstaigomis, rengdama mokinių konsultacijas karjeros klausimais ir panašiai (tai gali atlikti ir konkuruojantys universitetai, tačiau tokios konsultacijos bus labai šališkos).

Baigus mokyklą, visiems studentams turėtų būti sudarytos galimybės pasiimti valstybinius (ar kitokius) kreditus aukštajam mokslui, ką dabar gali padaryti tik apie 5% studentų. Tai ir PB nuomonė.

Sparčiai augantis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) labai greitai sudarys geresnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Valstybė pati turės jį labiau skatinti, norėdama išlaikyti pakankamą BVP augimą. Verslininkai ir darbuotojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, kad ir koks vidutiniškas jis būtų, dirbs geriau ir išradingiau.

PB patarimu, sumažinus studentų skaičių, anksčiau ar vėliau jį vėl reikėtų didinti. Tų žmonių, kurie mažinimo laikotarpyje galėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą, potencialas būtų negrįžtamai prarastas.

Manau, kad yra kitų kelių pagerinti studijų kokybę.

Švietimo ir mokslo ministerija turėtų susikoncentruoti į:

1. Lėšų racionalizaciją ir aukštųjų mokyklų lėšų panaudojimo nepriklausomą auditą.

2. Geresnį mokymo programų planavimą ir turinį.

3. Nusirašinėjimo sumažinimą, kyšininkavimo sumažinimą ir centralizuotą, nepriklausomą ir slaptą studentų priėmimo sistemą, tai paskatintų studentų didesnę pagarbą universiteto darbuotojams.

4. Dėstytojų pagarbą studentams (būtų gerai ir skatinti dėstytojų atėjimą į paskaitas, ko jie gana dažnai Lietuvoje nedaro).

Apskritai, šis klausimas panašus į ginčą dėl profesionalios kariuomenės. NATO norėtų ją matyti būtent tokią, tačiau Lietuvai (ir Vokietijai, ir Estijai) visiškai profesionali kariuomenė dar nevisiškai tinka. Panašus ir PB rekomendacijų pobūdis.

Šiuo metu Lietuva pagal aukštąjį (o ne aukštesnįjį) mokslą baigusių piliečių skaičių toli gražu nepirmauja Europoje.

Mano nuomone, kuo Lietuvoje bus daugiau aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tuo Lietuvos politinė ir ekonominė situacija bus stabilesnė ir geresnė, o visuomenė - laisvesnė (panaši į Ameriką, turint mintyje visus jos geruosius bruožus).

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!