Štai ir pastarosiomis dienomis galima kur nori rasti informacijos apie neva pajūrį užplūdusias vapsvas, o juokingiausia, kad dažnai puikuojasi ir nuotrauka, iš kurios bet kuris biologas, net nebūdamas dvisparnių specialistu (t.y. tos grupės vabzdžių), pasakys, kad tai ne vapsvos, o žiedmusės, ypatingai naudingi vabzdžiai, kurių lervos minta amarais, taip reguliuodamos jų skaičių. Tačiau žiedmusių yra labai įvairių, kai kurios gali parazituoti skruzdėlynuose, kai kurių lervos misti ir ekskrementais, tačiau visos jos yra nepavojingi žmogui padarai.

Dėl dabar užplūdusių Lietuvos pajūrį žiedmusių. Šioje situacijoje dar reiktų tiksliai nustatyti rūšį, ką šiuo metu daro Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, kuriai aš asmeniškai perdaviau šių vabzdžių pavyzdžius, tačiau aišku viena, kad jokio vapsvų antplūdžio nėra, pajūryje dabar stebimas dėl palankių orų susidaręs žiedmusių pagausėjimas ir, atrodo, visos iš šių žiedmusių yra priskirtinos naudingųjų žmogui vabzdžių grupei, kurių lervos yra vabzdžių pasaulio plėšrūnai.

Šios nektaru mintančios musės gali atrodyti panašios į vapsvas, tačiau jos savo spalva tik imituoja jas, kad atbaidytų potencialius priešus. Baido paukščius, o labiausiai išgąsdina žmones, kartais paukštis ir nesureaguoja į gąsdinimus, tai ir suryja apsimetėlę vapsvą.

Gamtoje būna visko, sunku gamtą sukišti į teorinius rėmus ir pasakyti, kad pajūryje nėra vapsvų, ne, yra visko, yra ir skruzdžių, ir vapsvų, Žemė nėra tik žmonių planeta, jie visi mums reikalingi savaip.

Štai žiedmusės saugo mūsų sodus nuo amarų, tos pačios vapsvos taip pat yra plėšrūnės ir minta kitais vabzdžiais, dažnai kenksmingais, todėl panikuoti nėra ko, geriau įsižiūrėti į nepakartojamą gamtos pasaulį ir gėrėtis jo grožiu.

Ypač žavūs padarai yra minėtos žiedmusės, pakimbančios vienoje vietoje ties gėlės žiedu ir, virpindamos sparnelius keletą šimtų kartų per sekundę, stebi aplinką, ieško partnerio, nektaru turtingo gėlės žiedelio, ir staiga milžinišku greičiu tarsi torpeda šasteli į šalį. Galima sakyti visos musės (dvisparniai) yra tobulybės, puikiai prisitaikiusios kovoje už išlikimą būtybės, - greiti, vikrūs, vislūs, prisitaikantys prie aplinkos padarai.

Tuo metu, kol žavėjausi neįprasta žiedmusių gausa, atskrido didžiulė vapsva, nutūpė ant manęs ir, paneigdama visas mano žinias, jog nebaidant jos yra romūs gyvuliai, cvaktelėjo į pažastį.

Ką gi, žavus gamtos pokštas, dar kartą įrodęs, kad gamta yra nepakartojama ir protestuoja, jei kas nors ją bando prievartauti, teoretizuoti ar žiūrėti į ją, kaip į prognozuojamą mechanizmą.

Galima tarti, kad vapsvos piktos dėl karštų orų, bet daug karštesnę praėjusią vasarą man jos neįgėlė nė karto. Įkando man kartą per keletą metų, gali įkąsti ir Jums. Dar daugiau, kada nors būtinai įkąs, pasaulis neapsivers, Jūs nemirsite (nebent esate alergiškas ir sukąs jus daug vapsvų).

Velniai rautų, rašau šią žinutę ir suprantu, kad tikrai skauda, bet negi dėl to neisi į pajūrį, vapsva gali įgelti bet kur, o štai žiedmusė, kurių pajūryje gausu, tikrai negels.

Įgelti gali netyčia vėjo užnešta bitė. Gamta tuo mus ir žavi, kad yra nenuspėjama, spontaniška, vitališka ir tuo pačiu neprognozuojama. Galima jos bijoti, galima veikti, tačiau perdaryti - negalima, mylėti ją reikia tokią, kokia yra.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!