Pamėginsiu išskirti kelis politinių partijų, veikiančių Lietuvoje, tipus bei juos apibūdinti, pateikti pavyzdžių. Tipų pavadinimai yra sugalvoti mano paties, remiantis pilietine išmone.
Pradėkime nuo didžiųjų ideologinių partijų. Tokios partijos egzistuoja beveik visiškai visose demokratinėse pasaulio šalyse ir sutraukia liūto dalį kairiojo bei dešiniojo elektorato. Turint omenyje Lietuvos pavyzdį, dėl įvairių aplinkybių, taip pat ir dydžio, šios partijos ne visuomet nuosekliai laikosi savo politinės krypties, tačiau vis tiek yra vadintinos ideologinėmis, kadangi bent jau pavadinime aiškiai deklaruoja esą kairiosios arba dešiniosios bei iš dalies dėl to, kad yra įtakingos, ir jų pagalba galima išreikšti kairiąją/dešiniąją mintį, sugeba į savo gretas pritraukti tikrų kairiųjų/dešiniųjų, kurie ir yra partijos buvimo ideologine pamatas.
Pavyzdžiai Lietuvoje: Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai.
Taip pat egzistuoja mažosios ideologinės partijos. Jos dažniausiai kuriamos „iš idėjos“, yra nuosaikios, gana nuosekliai vadovaujasi savo aiškiai išreikšta ideologija, tačiau nepasižymi super dideliu populiarumu ar įtakingumu.
Pavyzdžiai Lietuvoje: Lietuvos socialdemokratų sąjunga, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos centro partija.
Neapsieinama ir be lyderio partijų. Tokios partijos rinkimuose į pirmininko postą balsuoja vienbalsiai, bent 95 proc. savo elektorato sutraukia dėl lyderio žavesio. Tokių partijų nariai sunkiai bent šiek tiek atribotini nuo partijos vadovo, kadangi tokios politinės jėgos negalėjo pasirinkti nemėgdami jos lyderio, mat ši dažniausiai yra skirta įgyvendinti ne konkrečiai nuosekliai politinei platformai, o ją subūrusio ir jai vadovaujančio žmogaus valstybės vizijai.
Tokios politinės jėgos veikimo principas - tarsi užburtas ratas, kadangi į partiją stojama žavintis jos lyderiu, tad neatsinešama jokių realių bei nuoseklių politinių pažiūrų, partijai dėl to lieka tik lyderio spindesys, dėl kurio ir stojama į partiją... Žinoma, galima būtų sakyti, jog ir tokių politinių partijų nariai turi pažiūras, kurios ima ir sutampa su partijos vadovo pažiūromis, taip pat pastarojo valstybės vizija yra tvirtai paremta kokia nors politine platforma. Tačiau ar tai nebūtų pernelyg naivu?
Pavyzdžiai Lietuvoje: Darbo partija, Tvarka ir teisingumas.
Visi iki šiol išvardyti partijų tipai atrodė viena ar kita prasme perspektyvūs, tačiau egzistuoja ir partijos be potencialo. Tai partijos, kurių pagrindiniai veikėjai yra neperspektyvūs, potencialo neturintys politikai, dažniausiai dalijantys nepamatuotus bei iracionalius pažadus, neturintys pakankamai kompetencijos tam, kad sugebėtų užimti atsakingus postus didžiojoje politikoje bei nesugebantys į partiją pritraukti kitų kompetetingų žmonių, apeliuojantys į „paprastą“ žmogų.
Pavyzdžiai Lietuvoje: Lietuvos prezidento sąjunga.
Dar egzistuoja ir antisisteminės partijos. Jos trokšta ne sistemoje kitą pakeisti savimi, o pakeisti pačią sistemą ir sukurti naują. Šioms partijoms dažniausiai artimos įvairios sąmokslo teorijos, radikalios mintys bei radikalūs veiksmai, pastangų ieškoti kompromiso nebuvimas, dažnai - kitaminčių netoleravimas.
Pavyzdžiai Lietuvoje: Socialistinis liaudies frontas, Vieningasis lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdis.
Kažkur politikos kapinėse aptiksime ir politinių lavonų. Tai - partijos, kurios kažkada sugebėjo šį bei tą pasiekti, galbūt net padėti savo nariams užimti vieną ar kitą postą, tačiau dabar šie dariniai voliojasi politinių kapinių duobėje, nuo kurios sklinda nekoks nekokios velionių praeities dvelksmas.
Pavyzdžiai Lietuvoje: Tautos prisikėlimo partija, Pilietinės demokratijos partija.
Nors daugeliui Lietuvos politinių partijų pavyko užklijuoti vieną ar kitą etiketę, yra tokių partijų, kurios nebūtinai yra niekinės, tačiau neturi ar nebeturi jokių išskirtinių struktūrinių bruožų, išskirtinio veikimo principo. Tokios partijos dažniausiai sutinkamos kažkur ties centru.
Pavyzdžiai Lietuvoje: Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Lietuvos žaliųjų sąjūdis.
Regis, tiek. Pavyko išskirti septynis Lietuvos politinių partijų tipus. Kuriam iš jų priskirtai partijai atiduotumėte savo balsą?
Jei mūsų nuomonės skiriasi, jei vieną ar kitą partiją priskirtumėte kitam tipui, jei randate daugiau tipų, visuomet bus malonu padiskutuoti komentaruose. Taip pat būtų malonu, jei straipsnio apačioje spusteltumėte „žalią“ arba „raudoną“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!