Linkėjimai iš Kinijos: šalis - milžinė iš arti

Gal kas matė, o gal kas ir ne – per Kalėdas, po ilgos pokerio partijos ir škotiško, Lietuvoje pilstyto viskio butelio, kalbėjausi su mandarinu. Nelabai man su vaisiais sekasi, o tą vakarą su mandarinu kalbos išvis neradome. Taigi, vis dėlto, pasistengiau ir nusprendžiau, kad reikia imtis iniciatyvos – mokytis mandarinų kalbos, kad per kitas Kalėdas nebūtų tokių problemų ir pavyktų mandarinui išaiškinti jo gyvenimo tikslą – būti skaniam ir gerai besilupančiam.

„KLM Boeing 747” lėktuve nuobodžiauti neteko, pasirodo, buvo galima užsisakyti 9 val. kinų kalbos kursus skrydžio metu. Jau dabar galiu pasigirti mokantis suskaičiuoti iki septynių. Daugiau neįveikiau, nes teko nutraukti kursus dėl žavingų stiuardesių bei kinų muilo operų peržiūros... Fantastiška.

Šiaip ne taip prasibroviau pro Šanchajaus imigracijos tarnybą, nors buvo kraupu, kai vieną juoduką prie mano akių nusivedė į atskirą kambarėlį, o uniformuotas muitininkas beeidamas keistai šypsojosi ir movėsi guminę pirštinę... Bet nieko tokio, bent jau iš pažiūros kinai, o ypač kinės, atrodo švelnios.

Kaip kažkas sakė, Kinijoje nėra sąvokos „išdaviau“, yra – „sumaišiau“... Jeigu turėčiau žmoną kinę, ją reiktų kažkaip pažymėti, nes galima apsirikti.

Kai ėjau pro radiacijos matuoklį, jis pradėjo pypsėti. Sustabdė... Sakau, kad man čia dar nuo Černobylio, o Fukušima niekuo dėta. Patikėjo ir praleido.

Pasiėmiau lagaminą. Žiūriu, spyna nukirpta. Per visą oro uostą nuskambejo žemaitiškas vo žaltė. Mąsčiau, ko kažkas lindo į mano lagaminą. Buvau žemaitiškai supykęs. Ilgai nedrįsau atidaryti ir pasižiūrėti, nes bijojau, kad koks gražuolis muitininkas bus pasisavinęs saldainius lauktuvėms. Už juos Lietuvoje net šimtą litų paklojau. Nusiraminau, atidariau. Viso labo trūko tik „Mezym Forte“ pakuotės. Matyt, Kinijoje labai paklausūs vaistai, gal juodojoje rinkoje galima panaudoti kaip „Extasy“.

Atskridau, aišku, neišsimiegojęs. Kiniška kava „Mocha“ išgąsdino receptorius taip, kad net kultūrinis šokas „pasistojo“. Atvažiuokite paragauti tos kavos ir pasijusite, kaip pas močiutę Lietuvos kaime 1992-aisiais.

Na, o bet tačiau... Kai išsigryninau truputėlį juanių bei už penkis dolerius nusipirkau kavos, pajaučiau 9,8 proc. BVP augimą.

Taigi linkėjimai iš Kinijos... Čia dar tik prieigos, neaišku, kaip bus gilesnėje provincijoje. „Facebook“ ir „Twitter“ jau nebeveikia. Teks pasikliauti Konfucijaus pamokymais, kuriuos tikiuosi greit sužinoti, o jeigu nepavyks perprasti Guanxi filosofijos, teks rusišką „po blatu“ naudoti.

Kas sakė, kad svajonės nesipildo, o kaip dabar norėčiau lietuviško čebureko arba bent jau beliašo.

Iki greito!