Ypač mane šokiravo komentaras apie vieną labai susireikšminusią nėščiąją ir jos nežmonišką poelgį vėžiu sergančios moters atžvilgiu:
„mano motina, kuri sirgo krūties vėžiu yra poliklinikoje susikapojusi su nėštuke, nes nėščioji, net neatsiklausus mano motinos (kuri buvo pirmesnė eilėje), užlindo pas daktarą, o mano mamą po chemoterapijos labai pykino ir tereikėjo jai, kad išrašytų vaistų, būtų užtrukus 5 min, bet ne, ta nėščia 20 min sėdėjo. Na ir ką, išėjo ji ir mano motina sako: „panele, kodėl jūs neatsiklaususi užlindote?“, sako: „nematote, kad aš neščia“?, mama sako: „matau, bet ar nematote, kad man vėžys?“, o nėštukė jai sako: „tai jums vėžys yra man kas, jūs akivaizdžiai nedirbat ir turit laiko, o va manęs viršininkas laukia darbe“. Buvo „neskanu“ iš tiesų, bet čia priklauso nuo neščiosios kultūros, jei jau elgiasi nahalisai, tai iš tiesų yra dzin, ar nėščia, ar stora esi - nesi vertas pagarbos žmogus, tad tikrai nesiūlau būsimoms motinoms susireikšminti, nes pagalvokit, kad gal tas žmogus, kuris jums neužleidžia vietos eilėje po 3 mėnesių mirs, bet to nerodo, o jei labai reikia jums tos pirmesnės vietos, tai malonėkite kultūringai paprašyti“.
Po šio komentaro buvo keli pasisakymai, kad nėščiosios turi pirmumą poliklinikoje, bet, atleiskite, dėl ko šita nėščioji labiau buvo išskirtinė už vėžiu sergančią moterį? Man tikrai nesuvokiamas tas būsimų mamų susireikšminimas. Kad ir tos pačios „tėvelių ir nėščiųjų“ kasos. Kodėl nėra kasų „senjorams“, „invalidams“, „vaikams iki 18 metų“ ir t.t?Kodėl šita nuostabi, intymi būsena yra kišama visuomenei?
Prisiekiu viskuo, kas brangiausia, bet nė karto nebuvo tokio atvėjo per 9 mėnesius, kad nebūčiau turėjusi kur atsisėsti autobuse, nes arba mane užleisdavo koks mielas žmogus, arba pati MANDAGIAI paprašydavau ir tik kartą man atsakė vienas vyras, ką padarysi, nepuoliau jam rodyti savo pilvo ir nuėjau paprašyt kito vyro, kad užleistų vietą.
Bet prašyt tekdavo retai, nes patys žmonės užleisdavo neprašomi. Tas pats ir su eilėmis parduotuvėse, nes dažnu atveju žmonės mane praleisdavo, o aš dažnai net atsisakydavau, nes mano būsena tikrai nebuvo tokia tragiška, kad užlįsčiau prieš mielą 90-metę močiutę, kuri visa net drebėjo (taip taip, mane prieš save bandė užleisti pagyvenusi moteris, tad nesuprantu, kur kitos nėščiosios sutinka tas piktas pagyvenusias moteris).
Matyt, kai nesitiki ir nesusireikšmini, tada ir sulauki to malonaus dėmesio, o jei nuolatos esi papūtusi lūpytes ir baries su visais dėl vietos eilėje, tad na jau tikrai tokiam susireikšminusiai personai, kad ir nėščiai, nesinori užleist vietos.
Dar kiti komentatoriai dievagojosi, kaip nėščiai moteriai sunku išstovėt toje 5 minučių eilėje, nes pykina, silpna ir t.t. Pripažįstu, tai tikrai šlykšti ir nepatogi būsena, bet tokiais atvėjais aš gulėdavau ant sofos, o kefyro pirkt eidavo mano vyras. Kam save kankint ir dėl kelių produktų alpti parduotuvėse? Negi tai svarbiau už vaikelio sveikatą? Negi jūsų būsimo vaikelio tėveliai tokie nesupratingi ir išsiunčia jus ten, kur jums bloga? Tada, mielosios, reik auklėti ne tautą visą, o savo vyrą/vaikiną.
Ir apskritai, kitą kartą reikalaudamos kokio išskirtinio dėmesio, pagalvokite pačios, ar esate kada nors užleidusios eilę kokiai senučiukei ar tuo labiau kitai būsimai mamai, kai pačios nebuvot nėčios? Duodu ranką nukirst, kad tos susireikšminusios nėščiosios tikrai neužleidinėdavo į priekį kitų. Ir apskritai džiaukitės šita gražia būsena ir nebūkite neigiamos nuolatos ir susiraukusios, nes vaikeliui tada nėra nei gera, nei smagu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
--
Esate ar buvote nėščia? Pasidalinkite pastebėjimais! Rašinius siųskite el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt.