Siekiant didesnio žmonių informuotumo šio mėnesio savanoriškos veiklos sostinėje – Kėdainiuose – liepos 30 dieną organizuojama neatlygintinos kraujo, kaulų čiulpų, organų bei audinių donorystės diena, kurios metu tikimasi sulaukti žmonių, panorusių tapti neatlygintinais organų donorais.

Savanoriai suteiks aktualią informaciją

Donorystė reikalauja ryžtingo apsisprendimo. Prieš priimant sprendimą tapti donoru, ypač svarbu susipažinti su visa aktualia informacija, turi būti rasti atsakymai į kylančius klausimus, dvejones. Būtent šiam tikslui Kėdainiuose jau yra buriami savanoriai, kurie donorų dienos metu kalbins miestelėnus, teiks jiems visą aktualią informaciją apie donorystę.

Donorų dienos metu kėdainiškiams, apsisprendusiems išgelbėti kitų gyvybes, bus suteikta galimybė gauti neatlygintinos organų donorystės donorų kortelę, t.y. duoti sutikimą, jog išeidamas iš šio pasaulio septyniems organų persodinimo laukiantiems ligoniams žmogus dovanos gyvybes.

Armino Bartkaičio, asociacijos „Donorystė“ prezidento, teigimu, prognozuoti, kiek žmonių Kėdainiuose sutiks įsigyti donoro korteles – labai sunku. Pasak jo, tai priklauso nuo akcijoje dalyvaujančių savanorių skaičiaus: „Kiekvieną žmogų reikia asmeniškai pakalbinti, jam paaiškinti. Jeigu tokiose akcijose trūks savanorių, kurie prieitų prie kiekvieno žmogaus, jį pakalbintų, atsakytų į klausimus, žmonės paprasčiausiai praeis pro šalį. Tik labai retais atvejais žmonės patys prieina tam, kad pasidomėtų savanoriška organų donoryste“, - teigia A. Bartkaitis.

Donorų dienos organizatorė Sigita Urbytė teigia, kad šiuo metu akcijoje jau planuoja dalyvauti 15-20 savanorių.

Organų donorystė apipinta mitais

Įdomu tai, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra 14.704 žmonės, sutikę įsigyti donoro korteles, tačiau tai yra tik 0,4 proc. visų šalies gyventojų.

Asociacijos „Donorystė“ prezidentas sako, kad jų darbą, skatinant žmones tapti neatlygintinais organų donorais, ypač apsunkina mitai, jau kurį laiką sklandantys visuomenėje: „Absurdiškiausias mitas, kurį girdėjau - žmogaus, turinčio donoro kortelę, niekas negydo, stengiamasi kuo greičiau jo organus persodinti kitam žmogui. Nežinau, iš kur kyla tokie nepagrįsti mitai ir baimės, tačiau kartais mums labai sunku tai paneigti. Žmonės tvirtai tiki, kad tai yra tiesa“, - pasakoja A. Bartkaitis.

Akcijos organizatorė S. Urbytė, paklausta apie mitus ir legendas, kuriais yra apipinta organų donorystė, sako, kad tokie gandai kyla tik dėl informacijos ir švietimo stokos: „Pastebėjau, kad labiausiai stinga informacijos apie savanorišką donorystę. Ypač - vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nesinaudoja internetu.“

Pasak donorų dienos Kėdainiuose iniciatorės, tokių dienų tikslu tampa ir būtinybė paneigti mitus, argumentuotai žmonėms paaiškinant, kas yra neatlygintina donorystė, kodėl ji vertinga.

Donoro kortelė – pasiryžimo simbolis

Arminas Bartkaitis teigia, kad savanoriškos donorystės proceso tvarka Lietuvoje jau pasenusi ir gana komplikuota: „Jeigu žmogus nori pasirašyti donoro kortelę, jis pirmiausia turi kreiptis į gydytoją ir pasirašyti sutikimą. Tačiau visi žino, kad norint „pakliūti“ pas gydytoją, reikia ir registruotis, ir laukti eilėse, todėl specialiai dėl savanoriškos donorystės į gydytoją mažai kas kreipiasi“.

Pasak jo, tokios savanoriškos donorystės akcijos, kokia netrukus vyks Kėdainiuose, yra patogus ir lengvas būdas įsigyti donoro kortelę, nes nereikia registruotis gydymo įstaigose - gydytojas pats dalyvauja akcijose.

Donoro kortelė, kurią žmogus įsigyja, yra tik pasiryžimo simbolis, o pagrindinis juridinis dokumentas – donorų recipientų registras, kuriame įrašomi pagrindiniai asmens duomenys. A. Bartkaitis sako, kad sutartis tapti neatlygintinu donoru nėra galutinė, nes bet kada galima pakeisti savo nuomonę ir atsisakyti savanoriškos donorystės.

Savanoriškos veiklos sostinės konkursą organizuoja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kuri yra didžiausių nevyriausybinių jaunimo organizacijų Lietuvoje sąjunga, vienijanti daugiau nei 200 000 jaunų žmonių. Organizacijos tikslas – kelti jaunimo organizacijų kompetenciją ir atstovauti jaunimo organizacijų ir jaunimo interesams bendradarbiaujant su Lietuvos valdžios institucijomis, kitais visuomeninio sektoriaus veikėjais.

Konkursą „Savanoriškos veiklos sostinė“ remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šis konkursas yra savotiška 2011-ųjų – Europos savanoriškos veiklos metų – minėjimo dalis. Informaciją apie konkursą ir nuorodą į anketą galima rasti ir SADM interneto svetainėje www.socmin.lt.

--
Šis rašinys yra „DELFI Piliečio“ ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) inicijuoto rašinių ciklo „Savanorystė“ dalis, kuriuo norima išsklaidyti mūsų visuomenėje egzistuojančius mitus apie savanorystę, informuoti apie savanorystės teikiamą naudą, prieinamumą ir svarbą.

Šiame cikle bus žinomų asmenų, įvairių profesijų atstovų, darbdavių pasisakymai ir mintys apie savanorišką veiklą.

Jeigu Jūs pats(-i) esate kada nors užsiėmęs savanoriška veikla ar iš arti stebėjote draugų darbą, gal pažįstami, pabuvę savanoriais, pasidalijo su Jumis savo patirtimi, parašykite mums ir Jūs el. paštu: pilieciai@delfi.lt.

Įdomiausių rašinių autorius apdovanosime!!!

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją