Kodėl lig šiol tiek nedaug žinome apie Tautmilę ir jos gelbėjamas gyvybes? Atsakymas labai paprastas: nors Tautmilė ir bendradarbiauja su kitomis gyvūnų organizacijomis, ji pasirinko nelengvą kelią dirbti privačiai: nepriklausomai nuo kitų daryti sprendimus, pasilikti teisę pačiai priimti ir iš mirties nasrų traukti gyvūnus.
Šiuo metu jos kuklioje prieglaudėlėje (namuose, garaže ir sodyboje) glaudžiasi įspūdingas skaičius likimo nuskriaustų keturkojų. O skaičius toks, kad galėtų lengvai varžytis su kitomis, jau gerai žinomomis gyvūnų organizacijomis, kurios turi savo patalpas ir nuolatinius rėmėjus.
Skirtumas tik tas, kad nei nuolatinių rėmėjų, nei didelio savanorių skaičiaus Tautmilė neturi. Ir vėl kyla klausimas, kodėl? Ir čia atsakymas kaip ant delno - kai esi viena su savo vienintele nuolatine pagalbininke Simona, o kiekvienas kampelis užpildytas alkanais, o dažnai ir ligotais beglobiukais, tenka suktis nuo ankstaus ryto iki vakaro kuopiant jų paliktą „turtą“, verdant košytes ir ieškant stebuklingų vaistų. Ką jau kalbėti apie dėmesį, kurio taip trokšta Tautmilės globotiniai, kurie ne veltui taip dažnai jos pavadinami „vaikais“. Laiko rašyti, fotografuoti, pristatysi savo globotinius taip ir nelieka... O juk pagrindinis tikslas šioms vienišoms širdelėms surasti nuolatinius namus!
Tautmilės veikla ir tikslas - mažylių gelbėjimas iš „Grindos“ veterinarinės tarnybos. Dažnai mažųjų likimas ten aiškus iš anksto: turėdami silpną imunitetą, jie užsikrečia mirtinais virusais, tad nespėję surasti naujų namų, gyvenimą baigia už šaltų „Grindos“ sienų, nepažinę gero žmogaus, nepajutę šeimininko meilės.
Vos tik sužinojus, kad „Grindoje“ dar vieni išduotieji, Tautmilė skuodžia jų gelbėti, dažnai iš anksto dar ir nežinodama, kur juos įkurdins. Neretai vietoj penkių gyvybių, atsiveža ir visas dvylika. Kartais tas visas būrelis būna jau su baisiu užkratu, bet Tautmilė juos gydo: vaistais, žolelėm, maldom... Būna, kad garažas, kuriame laikinai įkurdinti keturkojai, virsta tikra karo lauko ligonine. Kiekviena prarasta gyvybė neišeina be raudų ir meilės. Kad ir kiek jų aplinkui būtų, prie mirčių priprasti neįmanoma.
Bet su gydymo patirtimi ir jau išbandytais metodais auga ne mirtingumo, o išgydytų gyvūnų skaičius! Sustiprėję ir išgydyti mažyliai tuomet pradeda dairytis sau namučių. Bet tam, kad jie pasiektų savo tikslą, jiems beprotiškai reikalinga pagalba.
Vienas iš Tautmilės prieglaudėlės padalinių, įsikūręs Buivydiškių garaže, kitas padalinys yra sode, na ir galiausiai namuose. Tautmilė nebespėja suktis dviese su Simona, todėl čia labai laukiami atsakingi savanoriai, kurie mylėtų gyvūnus ir padėtų atlikti paprastus, bet tiek daug reiškiančius kasdienius darbus. Kad ir vasaros metu, tie kurie neišvažiavo atostogauti, ar studentai, čia laukiami išskėstomis rankomis!
Taip pat Tautmilei nuolat reikalinga parama, vaistai „darželinukams“ gydyti ir ruošti juos į gyvenimą! O ką jau kalbėti kaip trūksta elementaraus maisto kiekvienai išalkusiai burnelei! Taip pat čia reikalingi laikraščiai, paklotėliai, valymo priemonės, rankšluosčiai ir seni audiniai, kurių galbūt Jums jau nebereikia. Guoliai, antkakliai, pavadėliai...
Galbūt Jūs skaitote ir jaučiate, kad galite kaip nors prisidėti prie gyvybių gelbėjimo misijos? Kiekvienas Jūsų paaukotas pinigėlis gali laimėti dar vieną sočią jų dieną, o dažnai netgi pergalę prieš baisią ligą! Nenusisukime ir padėkime Tautmilės keturkojams.
Bus priimta bet kokia reali pagalba! Tautmilei galite skambinti 8 650 71786 arba paaukoti į VŠĮ „Lesės“ sąskaitą, kurią rasite jų internetiniame puslapyje. Mokėjimo paskirtį reikėtų nurodyti „Tautmilės globotiniams“.
Na ir svarbiausia! - Minia žavių, išdykusių ir paklusnių keturkojų jau pasiruošę keliauti į naujus namus, tad kiekvienas ieškantis sau ištikimo draugi visam gyvenimui laukiamas atvykstant į Buivydiškes (tik prieš tai reikėtų pasiskambinti Tautmilei).
