Kelionės rytą moksleivius išlydėti ir gero vėjo palinkėti atvyko konkurso globėjas, UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis. Pasipuošę ryškiais rėmėjų marškinėliais bei kepurėmis, dalyviai išskubėjo susipažinti su Gauja ir įveikti pirmosios dienos maršrutą – 14 kilometrų. Pervažiavus Latvijos teritoriją, žygio dalyviai aplankė istorines vietas: XVI a. pradžios (karų su švedais) laikotarpio pilies griuvėsius bei tūkstantmečio laikotarpio medinius rąstų namelius.
Nors pirmą dieną ir ne visiems pavyko pagauti Gaujos srovę ir suspėti su komanda, tačiau kai kam pirmosios pamokos vairuojant baidarę buvo sėkmingos. Jaunieji turistai plaukė Gaujos nacionaliniu parku, kuriame ypatingai saugomas natūralus gamtos grožis, tad mokiniai turėjo puikią galimybę pasigrožėti unikaliais nepaprasto grožio gamtos stebuklais – upės atodangomis.
Sugrįžus dalyviai keliavo aplankyti Cesio miestelio, sužavėjusio savo jaukumu bei tvarkingumu. Gatvėse sutikti gyventojai spinduliavo Joninių nuotaika: ne vienas šukavo „Lygo lygo Janis“ bei rankose nešėsi vainikus ar kupolių puokštes. Vakare mokytojas Paliūnis visus subūrė į prisistatymo vakarą, kuriame netrūko šmaikščių improvizacijų, smagių kelionė sukurtų dainų, poezijos bei gitaros akordų.
Antrą žygio dieną visų dalyvių laukė kur kas didesnis iššūkis – įveikti 24 kilometrus. Nors ilgas atstumas ne vienam irkluotojui ant rankų suvėlė pūsles, tačiau nenumušė pakilios nuotaikos. Šįkart turistai palapinių miestelių įsikūrė šalia baptistų gyvenvietės. Vietos gyventojai jaunimą labai šiltai priėmė bei visur sutiko pagelbėti.
Vakarop jaunimėlis su vadovais vėl sėdo aplink spragsintį laužą ir demonstravo savo kūrybiškumą tema „Lygu 0 (apskritimas, nulis, o ar dar kai kas). Ypatingai daug aplodismentų ir palaikymo gavo būsimas Senamiesčio pradinės mokyklos ketvirtokas Titas Makšimas, kuris komandai pristatė, plaukiant Gauja, sukurtą dainą apie „žalią norą“.
Įveikus paskutinę trečios dienos distanciją ir priėmus tikro baidarės irkluotojo krikštą ir gavus vadovų palaiminimą, žygeivių laukė ekskursija po Siguldos miestelį. Čia jaunuoliai aplankė gotikinio stiliaus Tauraidos pilį. Sunaikintos medinės lyvių pilies vietoje 1214 m. pradėta statyti mūrinė pilis. Turaidos pilies-tvirtovės statybų pradžia siejama su krikščionybės atėjimu į Latviją.
Ši pilis – Latvijos karų su Švediją, Lenkija istorijos liudininkė. Turaidos rezervate, šalia bažnyčios, tebesaugomas ir Turaidos Rožės kapas. Atminimas slepia Majos, Turaidos gyventojų rastos ir užaugintos mergaitės, ir pilies sodininko Viktoro meilės istoriją. Mažoji Maja išaugo į nepaprasto grožio merginą, tad vietiniai ją vadino Rože. Beprotiška meilė nenustelbė lenkų karininko grasinimų ir neleido atsiduoti į jo rankas. Likdama ištikima savo mylimajam, Maja krito nuo piktadario rankos. Turaidos Rožės kapas – tai ištikimybės simbolis, o ant kapo žaliuojanti liepa tarsi tęsia atminimą apie meilės istoriją.
Traukiant atgal į Lietuvą, į savo namus, kelionėje netrūko geros nuotaikos, tad jaunimėlis su gitaros pritarimu pakiliai kartojo žygio dainų repertuarą. Kelionė moksleiviams atnešė naujos patirties, paliko neišdildomų įspūdžių: „Labiausiai įsiminė kartu keliavę žmonės, vakarai prie laužo, gitaros skambesys bei dainos iki išnaktų. Taip pat sužavėjo ir Gaujos grožis, krantuose styrantys, žmonių nepaliesti sausuoliai ir atodangos.
Keista buvo matyti tuos įrašus jose, nes viskas atrodo tarsi nepaliesta žmogaus rankos. Džiaugiuosi, jog mūsų kaimynai latviai išsaugojo Gaują, neleido jos privatizuoti ar kitaip į ją kėsintis. Regėjau be galo daug gražių vaizdų, bet svarbiausiai buvo tas jausmas būti tokioje nuostabioje gamtoje su tokiais išskirtiniais žmonėmis“, - įspūdžiais dalijasi Pandėlio gimnazijos abiturientas Simonas Stepanovas.
Už nepamirštamas akimirkas dalyviai nuoširdžiai dėkoja konkurso iniciatoriams, rėmėjams, žygio sielai – mokytojui Paliūnui bei vadovams.
