Vykdydami ir populiarindami gamtosauginę veiklą, jaunuoliai dalyvauja įvairiuose rajoniniuose, apskrities, respublikiniuose, tarptautiniuose projektuose bei akcijose.

Šią veiklą kuruojančios mokytojos - chemikė Danutė Ramanauskienė bei fizikė Rasa Pranckūnienė - teigia, jog tokia veikla moksleiviams leidžia ne tik būti kuo arčiau gamtos, žavėtis ja, bet taip pat padeda įtvirtinti per pamokas įgytas teorines žinias praktiškai.

Pavyzdžiui, yra atliekami eksperimentai, kurių metu matuojamas nitritų (NO2) ir nitratų (NO3 ) kiekis naminėse bei pirktinėse daržovėse. „Kaip rodo vaikų praktiniai darbai, daugiausiai užterštos būna salotos, mažiausiai pomidorai, tačiau tam, kad ilgiau išsilaikytų ir puikiai estetiškai atrodytų, jie apdorojami cheminiu būdu. Lyginant namų ūkyje užaugintas ir parduotuvėje įsigytas daržoves, teko pastebėti, jog kai kurios iš jų įprastą normą viršija net iki dešimt kartų, tad namų ūkis yra vos neekologiškas“, - mokinių pastebėjimus apibendrina mokytoja D. Ramanauskienė.

Kaip samprotauja mokytoja, tam įtakos turi ir besikeičianti žmogaus ūkinė veikla, gyvenimo būdas: laikomos nebe tokios didelės bandos gyvulių, naudojama mažiau trąšų.

Kadangi jaunimas ypač daug dėmesio skiria savo rajono gamtai, jų tyrimai susilaukia teigiamų rezultatų. Atsižvelgiant į statistiką, geriamo, telkinių vandens ar oro užterštumo lygis per pastaruosius penkerius metus sumažėjo. Taip pat priskaičiuojamas ir kur kas mažesnis švino (Pb2) kiekis medžių lapuose.

Tam teigiamų rezultatų davė vis labiau įsigalinti ir vis plačiau plintanti bešvinio benzino gamyba. „Automobiliai – vieni didžiausių aplinkos teršėjų. Jų išmetamosios dujos į atmosferą išmeta ir dalį CO2 (anglies dioksido) kas yra  pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Dėl to šiltėja mūsų klimatas. Didesniuose miestuose dėl didelio automobilių išmetamų dujų kiekio susidaro smogas. Taigi, turime būtinai atsižvelgti į tai, kuo „maitiname“ savo automobilį“, - įsitikinusi fizikos mokytoja R. Pranckūnienė.

Gamtosaugininkai aktyviai įsijungia ir į baterijų („Rink baterijas“), rūšiavimo („Rūšiuok ir rūpinkis“) projektus. Surinktos galvaninių elementų ir baterijų atliekos kaip ir įvairios buitinės šiukšlės yra perdirbamos. Rūšiuojant ir perdirbant buitines atliekas, saugoma gamtiniai ištekliai, taupoma energiją, mažinami sąvartynai, taip apsaugant aplinką nuo kenksmingo jų pavojaus.

Nereikia pamiršti, jog kai kurios medžiagos, pvz., plastikas, kurio šiais laikais sunaudojama milžiniški kiekiai, irsta net kelis šimtus metų, o jo tarša kelia grėsmę žmogui (kai kurie plastikai gali turėti toksinių medžiagų, sukeliančių vėžį) bei gyvūnijai: kasmet dėl išmetamų plastikinių maišelių, tūkstančiai jų uždūsta, jūros gyvūnai apsinuodija į vandenį patekusiomis plastiko dalelėmis.

Už visuomenės švietimą gamtos apsaugos idėjomis, aktyvią veiklą gimnazija 2007 m. iškovojo Žaliąją vėliavą. Mokytojos tikisi, kad ateinančios kartos nebus abejingos mus supančiai aplinkai ir dės kuo daugiau pastangų link „žalesnio“ ekologiškesnio gyvenimo būdo!