Moksline fantastika besidomintis Kostas šį objektą atrado netyčia, kaip pats sako, „iš neturėjimo ką veikti“. Programa „Google Earth (Moon)“ tyrinėjant Mėnulį, vyro dėmesį patraukė ryškesnė už kitas Mėnulio vieta.

„Susiradau Mėnulyje vietą, kurios nuotraukos pačios ryškiausios, visų kitų skiriamoji galia yra mažesnė, o būtent šito vadinamojo Mare Moscoviense regionas yra geriausiai dokumentuotas, tai aš pradėjau ten kas centimetrą žiūrėti ir netyčia suradau tokį dalyką“, - sako Kostas.

Parodęs draugams šį objektą, Kostas daugiau niekam apie jį nepasakojo. Tačiau atsiųsti vaizdo įrašą DELFI jį paskatino kitas straipsnis - JAV astronomas teigia naršydamas „Google Mars“ programoje aptikęs paslaptingą statinį Marso paviršiuje.

„Vyrukas Marse surado kažkokį objektą, aš pasižiūrėjau, sakau, mano gi ne blogesnis, tai paėmiau ir padariau tokį filmuką, ir nusiunčiau jums, gal bus įdomu pagalvojau“, - sako Kostas.

Tiesa, astronomai greitai išsiaiškino, kas tai per „pastatas“, arba tiksliau, baltas, dėl prastos kokybės languotas ruožas. Jų teigimu, amerikietis pastebėjo artefaktą, kurį fotoaparato jutiklyje suformavo kosminės kilmės spinduliuotė. Fotokadrą konvertavus į JPEG formatą „Google Mars“ programai, artefaktas tapo labiau kampuotas ir panašus į „biostotį“. Tai buvo išsiaiškinta sulyginus „Google Mars“ programos nuotrauką su originaliąja nuotrauka, kurioje akivaizdžiai matėsi kosminės spinduliuotės paliktas artefaktas, vėliau interpretuotas kaip kosminė bazė Marse.

Paklaustas, ar apie šį objektą rado daugiau informacijos internete, vyras sakė, kad aptiko tik viename forume.

„Aš radau forumą, kuriame vienas vyrukas, berods amerikietis, irgi savo klausimą kėlė, kas čia galėtų būti, bet jam niekas taip ir neatsakė, bet jis rašė berods prieš kelerius metus, daugiau apie šitą dalyką aš niekur negirdėjau, net buvau parašęs į BBC (britų nacionalinis transliuotojas - DELFI), bet jie man nieko neatsakė“, - sako jis.

Toks objekto egzistavimo nutylėjimas Kostui pasirodė labai keistas.

„Pagalvojau, labai keista, kodėl tokia anomalija nei rusų mokslininkai, nei amerikiečiai, nei vokiečiai, niekas nekomentuoja, praleidžia nežinion, nes įdomu yra tai, kad tai yra pats geriausias Mėnulio regionas, kurio yra geriausios nuotraukos. Aš esu fotografas, mano hobis yra fotografija jau labai seniai, ir mane visuomet žavi labai ryškios nuotraukos, ir visada sakydavau, kad Mėnulyje galima ir ryškiau parodyti, nes ten labai daug jau skraidė aplinkui, tačiau ne, nėra taip, tada aš nenurimau“, - pasakoja Kostas.

Padaręs atradimą, jis nusprendė paslaptingą objektą išmatuoti. Pasak Kosto, šio objekto dydis - maždaug šimtas dvidešimt ir šimtas šešiasdešimt metrų. Taip pat Kostas patikrino, kad objektą jis stebi iš maždaug trijų kilometrų aukščio, o „Google Earth“ programa nustatė, kad Egipto piramides galime matyti iš trisdešimties kilometrų aukščio.

„Vadinasi čia yra ne juokai, reiškia čia iš tikrųjų kažkokia tai anomalija yra, ir jeigu su „fotošopu“ truputį pažaisi, galima padidinti apšvietimą, paryškinti, nuimti trukdžius, na gaunasi toks vaizdelis kaip kokio nors būtų pas mus Žemėje elektrostotis, trys stulpai, kažkoks tai pamatas didžiausias ir visai šalia stovi du kubai“, - sako Kostas.

Paklaustas, iš kur šis objektas galėjo atsirasti Mėnulyje, Kostas atsakė, kad atsiradimo istorijos versijos gali būti mažiausiai dvi:

„Perkūnas žino, kas ten gali būti. Aš tai manyčiau iš tikrųjų, kad tai yra statinys, apie kurį mes nieko nežinome, tai galėtų būti du dalykai - arba tai pastatė tie, kurie ten buvo nusileidę mums nieko nesakę iš Žemės, arba jeigu tai nėra taip, tai tada iš tikrųjų tai gali būti kokios nors prieš daug milijonų metų čia gyvenusios civilizacijos likučiai“, - svarsto vyras.

Baigdamas pokalbį Kostas pažada skaitytojus nustebinti ir vaizdais iš Marso. „Marse irgi galima matyti labai įdomių dalykų, kurių nėra dar internete parodyta“.

Dėkojame DELFI skaitytojui už informaciją.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)