1. Tikrai labai labai svarbus yra geras, tvarkingas gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas.

Pradėkim nuo to, kad jei prie savo CV prisegi nuotrauką, tai būk malonus - parink ją ne iš draugų vakarėlio su alaus buteliu ir cigarete dantyse ar pliaže su bikini, kad ir kokia graži pati sau ten atrodytum. Nerekomenduoju ir itin oficialios aprangos, kurioje esi su išleistuvių kostiumu, vieną kartą gyvenime vilkėtu, ypač jei pretenduoji į paprastos, o ne „elitinės“ įmonės siūlomą darbo vietą.

2. Gyvenimo aprašymą pasistenk sutalpinti į vieną A4 formato puslapį - realiai dar tikrai nesi sukaupęs tiek darbinės patirties, jog reikėtų išsiplėsti plačiau. Tuo parodysi, kad esi sistemiškas ir konkretus.

3. Gyvenimo aprašyme paminėk savo stipriąsias puses: jei baigei mokyklą su pagyrimu, ar mokeisi sustiprinto parengimo klasėje, būtinai tai pažymėk. Jei studijų metais dalyvavai mokslinėje veikloje, konferencijose (kad ir kokios nuobodžios jos tau būtų atrodę), dėstytojo pavedimu atlikai, pvz. rinkos tyrimą ir pan., nepamiršk to paminėti. Jei dalyvavai studentų sąjungos veikloje, buvai grupės seniūnas ar pan. - visa tai tavo privalumai - nenutylėk jų.

4. Tavo privalumu gali būti ir kryptingai vykdyta „užklasinė“ veikla, pvz. gal 10 metų sportavai, baigei muzikos mokyklą ar pan. - tai paminėjęs sudarysi nuoseklaus ir nesiblaškančio žmogaus įspūdį. Patikėk, kartais sprendimą kviesti žmogų pokalbiui dėl darbo paskatina priimti visiškos smulkmenos.

5. Jei yra, kas tave gali rekomenduoti (diplominio darbo vadovas, praktikos vadovas ir pan.) - būtinai nurodyk jų kontaktus savo gyvenimo aprašyme.

6. Jei nori lengviau susirasti pirmąjį darbą po studijų, išnaudok visas įmanomas galimybes įgyti praktinės patirties - dalyvauk praktikose, kurias siūlo nemažai įmonių. Kai kurios jų siūlo nedidelį atlygį, kitos tikisi rasti nemokamų praktikantų, kad „apsidirbtų“ susikaupusius darbus.

Vienareikšmiškai - jei tik turi galimybę eik atlikinėti praktikos. Net jei neužsidirbsi pinigėlių, įgysi realios praktinės patirties ir garantuotą įrašo eilutę gyvenimo aprašymo skilčiai „Darbinė patirtis“, kurios, startuojant darbo rinkoje, tau labai labai reikia. Be to, jei toje įmonėje užsirekomenduosi kaip rimtas žmogus, gali būti, kad po praktikos tau pasiūlys darbo vietą.

7. Jei esi dirbęs studijų metu, kad ir nekvalifikuotus darbus, būtinai juos paminėk savo gyvenimo aprašyme ir motyvaciniame laiške, tačiau nepamiršk šalia paargumentuoti, jog dirbai juos todėl, kad nesėdėtum tėveliams ant sprando, norėjai būti finansiškai savarankiškas, nešvaistyti vasaros atostogų veltui ir pan. - darbdavys tada pažvelgs į tave ne į kaip nieko daugiau nei tas nekvalifikuotas darbas nesugebantį žmogų, o kaip į asmenybę, kuri nuo jaunų dienų bando kabintis į gyvenimą ir nevengia sunkaus darbo.

8. Motyvaciniame laiške nurodyk i kokias pareigas pretenduoji. Gali drąsiai įvardinti, jog „nesu sukaupęs praktines patirties (to nuslėpti nepavyks), bet...“: po šio „bet“ reikėtų glaustai argumentuoti, kuo išsiskiri iš kitų bendraamžių, kurie irgi patirties neturi. Galimus argumentus jau paminėjau aukščiau, svarbu juos sudėlioti logiškai ir glaustai.

9. Siųsdamas savo gyvenimo aprašymą būtinai laiško pavadinime nurodyk, į kokias pareigas pretenduoji. Laiškai su nenurodytomis pareigomis, jei įmonė ieško darbuotojų į keletą darbo vietų, dažniausia būna tie, kurie pirmuoju reisu keliauja į pašto dėžutės „šiukšlių dėžę“.

10. Baigęs studijas būtinai užsiregistruok Darbo biržoje - tokiu būdų tapsi DB remiamu bedarbiu, kurį įdarbinusiam darbdaviui gali būti mokama subsidija, t.y. tokiu būdu tavo kaina darbdaviui „atpigs“. Pasikonsultuok su DB konsultante, ar esi subsidijuojamas, jei ji tai patvirtins - nepamišk to nurodyti savo gyvenimo aprašyme ir motyvaciniame laiške - tai didelis tavo pranašumas.

11. Dabar apie pačią darbo paiešką - tam visi būdai geri. Tradicinis būdas - peržiūrėk darbo skelbimų internetiniuose puslapiuose ir spaudoje. Aktyviai siuntinėk savo CV, tik nepamiršk, kur jį nusiuntei, kad tau paskambinęs darbdavys iš tavęs neišgirstų: „Pakartokit, iš kokios įmonės skambinat? Aš visur CV siunčiau, tai nežinau kas jūs“.

12. Vienas puikiausių būdų susirasti darbą - pažintys. Tegul visa tavo aplinka žino, jog ieškaisi darbo: tėvai, draugai, kaimynai, bendramoksliai. Turi daugybę draugų Facebook, Skype ir pan.? Paskleisk žinią ten. Kuo daugiau žmonių žinos apie tavo ketinimus, tuo didesni šansai, jog sulauksi pasiūlymo dirbti.

13. Nebūk pasyvus laukdamas darbinių pasiūlymų - trumpą savo pristatymą nusiųsk į visas tave dominančias įmones, net jei jos nesiskelbia, kad ieško darbuotojų. Prisistatydamas gali nurodyti (jei tai bus teisybė), kad nori atlikti praktiką, įgyti žinių, parodyti savo sugebėjimus - tokiu būdu gali sudominti darbdavį.

14. Jei tave domina darbas prekyboje, gali, pvz., į mažmenos parduotuves tiesiog nunešti savo gyvenimo parašymą, paprašyti, kad jį perduotų vadovui. Tik nesibrauk tiesiai pas vadovą be išankstinio susitarimo - patikėk, dirbantys žmonės planuoja savo dienotvarkes, taigi neplanuotiems pokalbiams dažnai tiesiog nebūna laiko.

15. Jei tave pakvietė į pokalbį dėl darbo - pasiruošk jam. Pasidomėk įmone, jos veikla. Perskaityk informaciją internete, kaip elgtis pokalbio metu, kokių standartinių klausimų gali sulaukti. NEVĖLUOK, bet ir neateik per anksti. Į pokalbį eik apsirengęs tvarkingai - čia ne vieta seksualumo ar madų demonstravimui. Jei tave tikrai domina siūlomos pareigos, nesidrovėk to parodyti.

15. Ir svarbiausias patarimas - nenorėk daug visko iš karto - ir gerų pareigų, ir konkurencingo atlyginimo, ir patogaus darbo laiko ir t.t. Suprask - bent metus laiko tau reikia dirbti tam, kad įsitvirtintum darbo rinkoje, taigi eik ten, kur tave priima, įgyk darbinės patirties, o tada jau galėsi būti išrankesniu darbiniams pasiūlymams.

Kokie Jūsų patarimai? Siųskite juos el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Patarimai ieškantiems darbo“ iki birželio 20 d. (imtinai), arba kelkite mūsų sistemoje. Jeigu norite, kad būtų nurodyta Jūsų autorystė, ją parašykite laiške. Geriausių patarimų autoriui padovanosime DELFI Piliečio fondiu šokoladui!!!!