„Pastaruoju metu vis girdžiu, kad lietuviai niurzgliai, paniurėliai, viskuo nepatenkinti ir pan. Gal mes tokie dažnai ir esam, bet ar kartais nebūna tokių situacijų, kai neįmanoma būti kitokiu nei tipiniu nepatenkintu lietuviu?“, - savo pasakojimą pradeda Justinas.
Jis pasakoja istoriją apie tai, kaip „trumpam“ išvažiavo į „Swedbank“, laukė eilėje pusantros valandos ir išėjo nieko nepešęs.
„Norėčiau gerbiamam bankui užduoti kelis klausimus ir pasidalinti savo pasiūlymais. Tiksliau, turiu vieną labai paprastą klausimą: ar normalu šiais laikais net ir Lietuvoje (kartais vadinamoje „trečiąja
šalimi“), atvykus į banko skyrių, eilėje pralaukti 1,5 valandos, kol netekus kantrybės tiesiog išeiti? Ir ar vienų „privilegijuotųjų“ klientų laikas vertas daugiau pinigų nei kitų, „eilinių“ banko klientų?, - klausia jis.
Justinas tuoj pat pateikia ir savo pasiūlymus, kaip bankas galėtų susitvarkyti su šia problema: „Jei jau turite tiek daug priveligijuotųjų klientų - verslininkų, ar nevertėtų tokiems klientams išskirti tik jiems skirtus aptarnavimo langelius, o paprastus - eilinius klientus aptarnauti likusiuose aptarnavimo langeliuose? Jei sunkiai įgyvendinamas pirmasis mano pasiūlymas, nustatykite, kad tokiems „privilegijuotiems“ klientams privilegijos būtų teikiamos, pavyzdžiui, nuo 8.00 iki 17.00 valandos“, - siūlo skaitytojas.
Jo teigimu, salės darbuotojos, paklaustos, kodėl vėliau ateinantys klientai iš karto aptarnaujami, atsako: „ne verslo klientams arba ne „auksinės šeimos nariams“ yra įprasta laukti valandą ir ilgiau, nes „privilegijuotieji“ papildomai moka už tokias privilegijas“.
„Jei „eiliniams“ klientams yra įprasta praktika laukti eilėje valandą ir ilgiau, ar nebūtų logiška iš jų neimti jokių operacijų, aptarnavimo ir kitų mokesčių?“, - klausia Justinas.
Prioritetas - sudėtingesnės banko paslaugos
Tuo metu „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius DELFI sakė, kad „Swedbank“ aktyviai skatina savo klientus negaišti laiko eilėse, norint atlikti rutinines operacijas, mat tai galima atlikti ir elektroniniais kanalais be banko darbuotojų pagalbos - tokiu būdu galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
„Šiuo metu „Swedbank“ plečia savitarnos erdvių 24/7 banko padaliniuose tinklą. Visą parą prieinamose savitarnos erdvėse vartotojai gali savarankiškai atlikti daugumą rutininių finansinių operacijų – įnešti grynuosius, išsigryninti pinigus iš savo sąskaitos, pasinaudoti interneto banko terminalu, o kilus klausimams, paskambinti banko specialistams. Šiandien tokios savitarnos erdvės jau veikia 20-yje padalinių“, - sako jis.
Pasak S. Abraškevičiaus, bankas siekia, kad į banko specialistus klientai kreiptųsi įvairių konsultacijų finansiniais klausimais, pavyzdžiui, įsigyjant būstą, siekiant taupyti ar investuoti. Todėl banko padalinyje prioritetas teikiamas klientams, kurių poreikis yra ne grynųjų pinigų operacijos, o sudėtingesnės banko paslaugos.
Jeigu klientas gali susitvarkyti savo finansinius reikalus savitarnos įrenginiuose ir elektroniniuose kanaluose, bet pageidauja tą atlikti su banko darbuotojo pagalba, jis lauks eilėje ilgiau už tą klientą, kurio poreikis yra banko darbuotojo konsultacija ir sudėtingesnės paslaugos.
„Kalbant apie klientų srautus banko padaliniuose, daugiausiai klientų sulaukiame pensijų mokėjimo dienomis (10-12 mėnesio dieną) bei mėnesio pabaigoje, kai klientai atsiskaito už komunalinius patarnavimus ir moka kitas įmokas. Žiūrint į darbo dienos perspektyvą, klientų ryškiai padaugėja pietų pertraukos metu, nuo 12.00 val. Nuo 14 iki 15 val. bankas yra numatęs „senjorų valandą“ - daugiau laiko skirti vyresnio amžiaus žmonių poreikių išsiaiškinimui bei jų švietimui ir mokymui“, - sako S. Abraškevičius.
Dėkojame DELFI skaitytojui už informaciją!
