Idėja, dėl kurios buvo sukurtas tinklalapis, lakoniškai tariant – graži, bet kodėl siekiant atkreipti vyrų dėmesį į jų lytį kamuojančias ligas reikia žeminti moterį? Kodėl vyrai gelbėjami moterų sąskaita? Negi negalima šios idėjos pateikti kitokiu formatu, kitokia forma? Todėl man, kaip dar tik pirmuosius žingsnius viešųjų ryšių srityje žengiančiai merginai, kyla klausimas: dėl ko šis tinklalapis taps žinomas? Ar dėl savo misijos (šviesti vyrus, skatinti juos rūpintis savo sveikata ir pan.), ar dėl skambaus, drįsčiau teigti, netgi neetiško pavadinimo.
Pamačius internetinius tinklalapius tokiais pavadinimais norisi pakalbėti apie pagarbą moteriai (taip, gerbiamieji, eilinį kartą...). Norėčiau apie tai pakalbėti paprastai, nesiremdama jokiomis gudriomis knygomis, ar sociologais, psichologais, kurių pavardės liežuvis neištaria, ar parašydama penkių lapų straipsnį su itin giliomis įžvalgomis apie niekad nesibaigiančias lyčių kovas. Noriu kreiptis į jus kaip paprasta, paprastos šalies pilietė, kuri nori tikėti, jog šioje paprastoje šalyje moteris, mergina nebus žeminama jokios vykdomos rinkodaros, socialinės ar švietimo akcijos tikslais.
Aišku, kaip kam gali kilti klausimas (žinoma, ne visiems), o kas čia įžeidžiančio. Juk moteris, kai kuriems ir kai kurioms yra boba, kuri turi žinoti savo vietą, nepamiršti kokios jos pareigos ir nesikišti ten kur jai nepriklauso. Dar ir dabar (neįtikėtina!!!) tenka išgirsti trijų KKK išsireiškimą (vok. Kinder, Küche, Kirche – vaikai, virtuvė, bažnyčia). Supraskite, moterys, jums tik vaikus prižiūrėti, maistą ruošti ir Dievui už savo nuodėmes prie altoriaus atgailauti.
Kažkada viešojoje erdvėje jau buvo diskutuojama apie bobos sąvokos reikšmę ir buvo paminėta, kad ši sąvoka turi moterį menkinantį atspalvį. Manau, jog šiuo atveju „bobos“ pavartojimą taip pat galime suprasti neigiama prasme. Tačiau įvertinus, kad bobos situacija, nors ir kitame, kontekste kartojasi, norisi prieiti prie išvados, jog diskutuota buvo per mažai. Kai kas dar nesuprato, kad šitaip vadinti moteris – žema, negarbinga (o gal čia utopija, gal toks suvokimas niekada neateis?..).
Tikriausiai dabar, skaitydami šį tekstą, galvojate: „Kažkokios nesubrendusios feminiūgos kliedesiai“. Tačiau reiktų pabrėžti, kad nebūtina būti feministe, kuri dažniausiai suvokiama, kaip arši humanoidė, nekenčianti vyrų (jei netikite, paskaitykite komentarus po M. A. Pavilionienės, N. Vasiliauskaitės straipsniais), užtenka būti paprasta, prie jokių isčių savęs nepriskiriančia moterimi ar mergina, kuri dėl tokių jai adresuotų kreipinių gali įsižeisti. Taip, galima ginčytis, ir teigti, jog tai lietuviško folkloro palikimas, bet dabar mes gyvename kitame laikmetyje ir gal laikas pradėti kurti folklorą, kuriuo nebus žeminamas žmogus.
Prisipažinsiu, kad labiausiai mane domina, kaip į tokią siunčiamą žinutę reaguoja moterys urologės (beje, word‘as nepripažįsta šio žodžio moteriškos giminės). Taip ir norisi ironiškai bei su sarkazmo gaidele kreiptis į daktares ir pasakyti: Gerbiamos urologės, kai pas jus ateis vyras, kuris skųsis įvairiais prostatos skausmais (atsiprašau, jei išsireiškiau netinkamai – aš ne medikė), palikite jį ramybėje, nes atsiminkite, kad tai ne jūsų reikalas. Pamirškite Hipokrato priesaiką ir leiskite šiam vyrui mirti, nes dar kartą pasikartosiu, tai ne jūsų reikalas... Tikriausiai blogą profesiją pasirinkote... Atsiprašau už ironiją ir sarkazmą, tiesiog tokiu būdu noriu parodyti, iki kokių absurdiškų situacijų galima prieiti...
P. S. Vyrai man – ne priešai, ne gaidžiai, ne diedai ar ožiai, kaip ir moterys – ne bobos, vištos ar karvės. Esu už paprastą bendravimą tarp vyro ir moters be įžeidinėjimų, be smurto, be vienas kito menkinimo.
Karai visada baigiasi vienos pusės kapituliacija (ko niekam nelinkėčiau) arba taikos sutartimi, tai kam iš viso pradėti tas bereikalingas kovas?
Prieš pateikdami plačiajai visuomenei įvairias socialines, švietimo akcijas, ar kurdami reklamas, pasvarstykime, kaip į tai gali sureaguoti tam tikra visuomenės dalis. Manau, jog kai bus dirbama atsakingai, profesionaliai ir etiškai, gal tada interneto platybėse neatsiras dar vienas straipsnis, kuriame vėl eilinį kartą bus aiškinamasi, kas ką įžeidė, kas ką sumenkino...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!