Kodėl dažniausiai atsisakome lietuviškai programuoto kompiuterio? Kodėl nebesugebame išversti paprasčiausio pavadinimo? Ar kalba nebegraži? O gal, sakysite, nepatogu vartoti „pateiktį“ vietoj „slaid šouvo“? Nemanau.
Neseniai varčiau penktos klasės informacinių technologijų pradmenų vadovėlį, ir akys užkliuvo už vienos teksto vietos: „paspauskite fail, toliau – page setup“? Tai, dar kartą pabrėžiu, - penktoko vadovėlyje. Akivaizdi „paskata“ rinktis gimtąją kalbą propaguojantį prietaisą. Tikriausiai nebereikia ieškoti daugiau priežasčių, kodėl jaunimo kalba tokia „turtinga“ barbarizmų, anglizmų, žargonų ir t.t. Bet tada iškyla dar vienas klausimas – ką daryti?
Ši problema nagrinėjama ne kelias dienas ar savaites. Kiekvienais metais rengiamas kompiuterinio raštingumo konkursas „Švari kalba – švari galva“, skatinantis jaunimą kuo plačiau naudoti lietuviškus rašmenis tiek viešuose, tiek privačiuose tekstuose ir paneigti nuostatą, jog lietuvių kalba informacinėse technologijose yra nepatogi. Tai – sveikintinas pavyzdys, kaip kovoti su taisias „skrynšotais“ ir „printeriais“.
Išmokti naudotis lietuvišku kompiuteriu reikia iš naujo. Tai skatintų daugiau prevencijos programų – tiek tarp mokytojų, tiek tarp pačių tėvų – lietuvinimo programos nėra brangios, daugelis net nemokamos, o jas įdiegti teužtrunka mažiau nei minutę. Išjunkite programą, automatikšai taisančią jūsų sakinius – stenkitės pastebėti klaidas patys, mokytis.
Galų galiausiai, galbūt reikėtų įteisinti privalomą lietuvių kalbą viešuosiuose kompiuteriuose, esančiuose valstybės įstaigose, bibliotekose, mokyklose? Juk laikraštyje pastebėjus net menkiausią klaidelę ar per televiziją išgirdus taip iškoneveiktą žodelį „biškį“, valstybinė lietuvių kalbos komisija iškelia didžiausią tragediją, o tuo tarpu tuose pačiuose kompiuteriuose, kuriais rašo baisiausius pareiškimus, knibždėte knibžda dar didesnių baisybių.
Neturiu nieko prieš anglų kalbą. Viena vertus, naudodamiesi angliškais kompiuteriais labiau „europėjame“, laviname pasaulinės kalbos įgūdžius, tačiau, kitavertus, nusisukame nuo taip puoselėtos gimtosios kalbos, kuriai šiuo metu mūsų pagalbos reikia labiausiai. O naujosios technologijos – nebūtinai tik kompiuteriai, bet ir mobilieji telefonai, planšetės, magnetofonai – galėtų kažką, nors ir labai menką, pakeisti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!