Kaip niekada daug renginių šį kartą vyko pačioje gimnazijoje. Šventė prasidėjo gegužės 5-ą dieną, kai II ir III gimnazinių klasių moksleivės demonstravo tautinį lietuvių kostiumą – nuo spalvingo aukštaitiško iki kitomis kultūromis persismelkusio, skrybėlių įvairove pasižyminčio Klaipėdos krašto kostiumo.
Iš Panevėžio Marijos Simanavičienės atvežtą K. Simanavičiaus salono „Pas Mariją“ kilnojamąją autentiškų kolekcinių tautinių rūbų ekspoziciją gimnazijos moksleiviams pristatė, įvairių Lietuvos regionų tautinio kostiumo ypatybes atskleidė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vadovė Janina Savickienė. Kostiumų pristatymus pagyvino gimnazijos folklorinio ansamblio „Gegulė“, vadovaujamo Ramunės Pečiulienės, dainos ir šokiai.
Gegužės 6-ą dieną į gimnaziją sugužėjo net 17 kolektyvų iš įvairių Lietuvos kampelių – Biržų, Širvintų, Šiaulių, Marijampolės ir kt. – bei svečiai iš kaimyninės Latvijos. Atvykę kolektyvai įsimaišė tarp mūsų mokinių ir dalyvavo netradicinėse pamokose „Tautinio kostiumo puošybos elementai“.
Mokytojų vietas užėmusios tautodailininkės mokė V–III gimn. klasių moksleivius austi juostas, megzti pirštines, riešines, siuvinėti, pinti iš vytelių, rišti sodus, gaminti papuošalus iš odos, žalvario. Iš pradžių nepatikliai stebėję miklias tautodailės meistrų rankas, mokiniai po truputį įsidrąsino ir pamokos pabaigoje džiaugėsi savo sukurtais darbeliais.
Pradinukams irgi buvo ką veikti – vieni su svečiais iš Žemaitijos trypė, išmokę keletą nesudėtingų šokių, kiti minė mįsles, žaidė liaudiškus žaidimus su Latvijos kultūros centro folkloro grupe. Gimnazijos mokytojai taip pat neliko nuskriausti – jie dalyvavo seminare apie tautinių tradicijų puoselėjimą, kurį vedė Kretingos rajono Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius, į šventę atvykęs su didžiuliu būriu savo moksleivių.
Nutilus triukšmui gimnazijoje, visi būriu patraukė į Tado Ivanausko įkurtą parką – Obelynę, tradicinę šventės vietą. Nuskambėjus ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vyr. specialistės Reginos Vasiliauskienės bei kitų svečių sveikinimams, prasidėjo linksmybės. Kolektyvai pristatė savo krašto kulinarinį paveldą, šoko, dainavo. Vėliau visi dalyviai patraukė į trijų liepų paunksmę, kur pasisėmė jėgų, ramybės visiems metams. Vaikinų ir merginų laukė tradicinė šventės dalis – įšventinimas į bernus ir mergas.
Šventės pabaigoje dalyviai susibūrė prie klėtelės, kur galėjo linksmai pabendrauti, padainuoti, išmokti naujų šokių ar tiesiog pasigrožėti besileidžiančia saule.
Belieka tik padėkoti nenuilstančiai šventės organizatorei – etikos mokytojai Zitai Laužikaitei – ir visiems jai talkinusiems ir laukti 12-osios Gegutės šventės.