Ir sustojo petis petin pulkai miško brolių su dvivamzdžiais. Ir sudarė 26 kilometrų vorą - uodas nepastebėtas nepraskristų. Gražu pažiūrėt... Sustojo. Ir ką? Vilkų gi neišpalysi šiaip sau.
Karalystės aplinkos apsaugos ministerija yra nustačiusi, kiek per metus vilkų „patvarkyti“ galima. Pastovėjo armija, kol sušalo, ir visi, įstatymus keikdami, namo išsivaikščiojo.
Tik vienas būrelis, likęs prie laužo vakaroti, šnekučiavosi. Bėdavojosi senbūvis, kad nėra dar gyvenime vilko nušovęs, o priemenėje taip kailis tiktų. Net sienų spalvą interjero dizaineriai prie vilkkailio pritaikė.
Bėda, kai kažkas sąlygas diktuoja ir daugiau vilkų patiesti neleidžia. O čia jaunas karys, vardu Lobizmas, atsistojęs prakalbą rėžė. Reikia, sako, tik kūrybiškai padirbėti ir, žiūrėk, atsiras galimybė savo svajas darbais aptaisyti.
Susimeskim pinigėlio straipsniams apie tai, kaip vilkai nevidonai kaimą visą išskersti baigia ir kaip ūkius niokoja. Tada, žmonėse snerimą pasėję, į pilį pas aplinkosaugininkus žygiuosim ir liepsim kvotą bent dvigubai didint...
Praėjo metai, antri ir treti. Praėjo dešimt. Medžiotojai liko, o vat vilkų tik kailiai gryčiose tįso...
Pamislykim visi dabar. Apie viską. Ir vilkus miškų medžiais paverskim, o medžiotojus miško perpardavėjais. Vilkus - smulkiaisiais verslininkais, o medžiotojus – prekybos tinklų valdytojais. Vilkus - sveikais piliečiais, o medžiotojus - farmacijos magnatais.
Ar dar trūksta, mielas drauge, pavyzdžių? Ar mūsų akys ir protai aptemę ar tiesiog atsakomybė prieš patį save sušlubavo? Linkiu kiekvienam, garbės ir pinigų skonį pajutusiam, neperlipt savos dūšios vardan trumpalaikės tuštybės...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!