Scenoje kartu „susijungė“ Rokiškio, Vilniaus, Alytaus, Ignalinos, Anykščių, Šiaulių vaikų ir jaunimo teatrai. Pertraukų tarp spektaklių metu taip pat nebuvo kada nuobodžiauti, kadangi organizatorių sumanymu vyko breiko bei muzikiniai pasirodymai.
„Trumpą sujungimą“ atidarė teatro šeimininkai – Rokiškio jaunimo teatras su kriminaline drama „Pokeris“. Spektaklio veiksmas sukasi apie dviejų jaunų žmonių: aštuoniolikmečio Dariaus ir jo bendraamžės, kylančios pop žvaigždės Vikos meilę. Istorija vaizduoja nūdienos pasaulį, kuriame pilna įvairiausių pagundų, suteikiančių trumpalaikį materialinį gėrį. Darius, norėdamas savo draugei suteikti dar daugiau nuostabių akimirkų, įklimpsta į „Pokerio“ lošimą. Spektaklio scenarijaus autorius ir režisierius Justinas Krisiūnas tarsi kelia retorinį klausimą – „Ar tikrai verta tapti geriausiu, kad pelnytum žmogaus meilę?“
Vilniaus kultūros centro teatro studija „Elementorius“, vadovaujama Eglės ir Gedimino Storpirščių, į festivalį atvežė savo dvejų metų darbą - spektaklį pagal Juditos Vaičiūnaitės pjesę „Pavasario fleita“.
Pjesės autorė J. Vaičiūnaitė laikoma meilės poete, todėl šią temą gvildeno ir aktoriai. Trupė atsigręžia ir į žmonių santykių susikalbėjimo, aplinkinių požiūrio problemas, kartu ieško sprendimų.
„Spektaklį kūrėme mes patys, aišku, prie kūrybinio proceso pastabomis, idėjomis prisidėjo ir režisierių Storpirščių šeimynėlė tikriausiai, todėl su juo taip susigyvenome. Net patys personažai: Echo, Narcizas ir kt. puikiai atitiko mūsų charakterius arba... buvo mums skirti“, - pasakoja „Elementoriaus“ aktoriai Justina Nemanytė ir Martynas Gucevičius.
Vinilinės plokštelės vaidmenį sukūrusi aktorė Augustė Radzevičiūtė teigia, jog savo darbui publikai nešė nuoširdų gyvą teatrą. „Elementoriaus“ trupė rokiškėnams bei režisieriui linkėjo dar daugiau ir dar dažnesnių „susijungimų“!
Jauno žmogaus, šeimos santykių peripetijas pateikė Alytaus Jotvingių gimnazijos teatro studija „Taškas“, vadovaujama režisierių Jono Gaižausko ir Marytės Stasiukunienės. „Nieko istorija“ pasakoja apie jaunos paauglės Olios ieškojimą savęs, savo gyvemimo prasmės. Mergina nebesusišneka su tėvais, mokytojais, netgi mąsto apie savižudybę. Žmonės kaltina vieni kitus: tėvai kaltina mokytojus, pastarieji atvirkščiai, tačiau niekas nesigilina į jauno žmogaus vidų, jo išgyvenimus. Nepailstamas troškimas gyventi žmogų pakelia iš depresijos duobės ir skatina „skristi“.
Pertraukų metu teatro gerbėjai buvo kviečiami pasižiūrėti šokių grupės „Let‘s dance“ (vad. Eimis Šerkšniovas) bei muzikos mokyklos auklėtinių pasirodymų. Pirmąją dieną teatralai užbaigė, stebėdami „Eurovizijos“ pusfinalį.
Antroji festivalio dienos pradžia buvo skirta mažiesiems žiūrovams ir jų tėveliams. Rokiškio choreografijos mokyklos teatras parodė muzikinį spektaklį pagal Džanio Rodario pasaką „Čipolinas“, o Šiaulių S. Sondeckio koncervatorijos teatro grupė visai šeimai sekė Vytauto V. Landsbergio „Obuolių pasakas“ (rež. Aurimas Pintulis).
Komediją „Princesė Turandot“ pristatė Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro studija „Kompanija šauni (rež. Dalė ir Virginijus Dargiai). Dinamiškame spalvingame spektaklis pasakoja apie aikštingą princesę, jos viduje vykstančią principų kovą. Laimei, viską išsprendžia „vienintelė tiesa“ – meilė.
Amžiną meilę teigė ir svečiai iš Ignalinos rajono teatro studijos „Iki“ (rež. Jolanta Narbutaitienė). Pasak režisierės spektaklis „Ta, kuri nemėgo rožių“ arba „Aš tau rašysiu“ atskleidžia, jog tikra meilė yra amžina; ji yra visur: „mylimosios laiškuose“, „mandarinuose“. „Kartais nutinka taip, kad tavo pasaulis tarsi griūna, palieka artimi žmonės, tačiau laikas nesustoja, žmonės ir toliau dirba savo darbus, kažkur skuba, keliauja... Jis – vienintelė jėga, vaistas, išgydantis skausmą“, - teigia režisierė J. Narbutaitienė.
Festivalis atsisveikino su Anykščiųkultūros centro Troškūnų teatro studijos „Mes“ spektakliu „Mocartas“ (rež. Jolanta Pupkienė). Jaunieji Troškūnų aktoriai gvildeno amžinąsias tarpusavio bendravimo, santykių su suaugusiais problemas.
