Popiežius Benediktas XVI 2007 metais išleistu dokumentu „Summorum Pontificum“ leido kunigams be ypatingo vietinio vyskupo leidimo aukoti šventąsias Mišias pagal senąją lotyniškos liturgijos formą.
Pastaroji, atnaujinta XVI amžiuje Tridento susirinkimo metu, buvo visuotinai galiojanti Romos liturgijos forma iki 1970 metų, kuomet buvo pristatyta naujoji forma. Visgi tradicinė liturgija neišnyko iš Katalikų Bažnyčios ir per pastaruosius dešimtmečius vis daugėjo tikinčiųjų prašymų jiems leisti melstis būtent pagal senąją Romos liturgiją.
Popiežius Benediktas XVI yra ne kartą kritikavęs neteisingas ir su Bažnyčios Tradicija prasilenkiančias II Vatikano Susirinkimo dokumentų interpretacijas. Žinia, pastarosios privedė prie skaudžių liturginių šventimų, o taip pat ir paties tikėjimo iškraipymų.
Būtent rūpestis Bažnyčios tapatybės tęstinumu ir paskatino Benediktą XVI įgalioti senosios Romos liturgijos, pasižyminčios sakraline rimtimi ir aukos charakteriu, grąžinimą į Bažnyčios gyvenimą. Šiandien išleista Instrukcija dėl „Summorum Pontificum“ įgyvendinimo dar kartą primena Popiežiaus intenciją:
„Abu Romos mišiolo leidimai vienas kitam neprieštarauja. Liturgijos istorijoje esama augimo bei pažangos, bet ne pertrūkio. Kas buvo šventa ankstesnėms kartoms, tas lieka šventa bei didinga ir mums ir negali būti staiga visiškai uždrausta ar net stačiai laikoma žalinga“ (Laiškas vyskupams apaštališkojo laiško „Summorum Pontificum“ proga).
Prieš beveik ketverius metus pasirodęs minėtas Benedikto XVI dokumentas sukėlė pasaulyje didelį sąjūdį, kuris siekia įsisavinti senosios Romos liturgijos turtus. Žinia, šis sąjūdis neaplenkė ir mūsų Tėvynės. Kasmetinė Bažnyčios tradicijos ir grigališkojo choralo studijų savaitė Kražiuose paskatino senosios Romos liturgijos atgaivinimą Lietuvoje. Deja, tikinčiųjų grupių, praktikuojančių šią liturgiją prašymai kol kas nesulaukė didžiųjų Lietuvos miestų hierarchų palaikymo.
Atsižvelgdamas į pasauliniu mastu suklestėjusį poreikį, Šventasis Sostas nusprendė dar aiškiau reglamentuoti senosios liturgijos atgaivinimą ir tokiu būdu palaikyti jos plėtrą Bažnyčios gyvenime.
Pavyzdžiui, Instrukcijoje prisakoma grąžinti tradicinės liturgijos mokymą į kunigų seminarijų programas. Taip pat nukertamos spekuliacijos apie tai, kad „Summorum pontificum“ yra skirtas tik toms šalims, kur išliko tradicinės liturgijos mylėtojų grupių. Instrukcija pabrėžia, kad „Summorum Pontificum“ reiškia vykdytiną įstatymą visoje Katalikų Bažnyčioje.
Taip pat Popiežius suteikia dar daugiau teisių popiežinei komisijai „Ecclesia Dei“, kuri rūpinasi šios Instrukcijos įgyvendinimu, ypač, sprendžiant „Summorum Pontificum“ įgyvendinimą blokuojančių ir Šventajam Sostui nepaklusnių vyskupų problemą.
Įdomu, kad minėta Instrukcija pasirodė Lietuvai reikšmingos sukakties proga. 1951 m. gegužės 13 d., t.y. lygiai prieš 60 metų keturi Lietuvos vyskupai — Juozapas Skvireckas, Vincas Padolskis, Vincentas Brizgys ir Petras Pr. Būčys — Romoje paaukojo mūsų tėvynę Lietuvą Nekalčiausiai Marijos Širdžiai bei paskelbė ypatingą Švč. Marijos Širdies, Lietuvos Karalienės šventę.