Reikėtų pradėti nuo to, kad grupė „Lemon Joy“ klausytojams yra žinoma jau nuo 1994 metų, tuomet grupė vadinosi kiek kitaip - „Etaž-3“, tačiau jis buvo pakeistas jau po poros metų. Toks ilgas gyvavimo laikotarpis subūrė praktiškai net kelių kartų gerbėjų minią, kurią buvo galima išvysti per koncertą šeštadienio vakarą.

Kitas man nežinomas faktas buvo, kad grupė buvo išsiskyrus net penkeriems metams. Jie savo veiklą nutraukė 2006 metais. Ir štai, stoviu Menų Lofto salėje, laukiu su šimtais gerbėjų, kur po penkerių metų pertraukos susibūrę ir grįžę į sceną, tuoj pasirodys Igoris Kofas su savo bendražygiais. Šie faktai privertė pasijausti svarbaus įvykio tiesioginiu liudininku ir nors nebuvau šios grupės fanas, lengvo jaudulio būseną sukėlė.

Renginys prasidėjo šiek tiek vėliau ne buvo planuojamas. Susirinkę fanai nekantriai laukė savo „dievukų“. Po gerų 40 minučių laukimo pasirodė pirmoji apšildanti grupė - „The Artrace“. Nors matėsi visų noras matyti tik „Lemon Joy“ vyrukus, ši jauna ir talentinga grupė sugebėjo išjudinti minią. Keletas kūrinių įsiminė ir man. Vėliau į sceną žengė kita grupė - „Multiks“. Nors panašiai atliekamos muzikos anksčiau nesu klausęs, tačiau buvo galima matyti, kad susirinkę žmonės juos jau žino, nepaisant savo jauno amžiaus.

Maždaug pusę dvylikos, nuskambėjus paskutiniam grupės „Multiks“ akordui, minia tiesiog pašėlo, nes buvo aišku, kad jos už kelių minučių jie pamatys tai, ko buvo susirinkę - naujojo „Lemon Joy“ albumo „Stebuklas“ pristatymą. Kofo išėjimas į sceną buvo pasitiktas kurtinančiais plojimais, o jau po kelių sekundžių visi lingavo į melodijos ritmą ir 5 metai pertraukos baigėsi, tarsi niekas niekur nebūtų pasitraukę iš scenos.

Pirmi trys kūriniai buvo iš naujojo Albumo „Stebuklas“. Po jų Igoris Kofas virpančiu balsu pasakė, kad jis stipriai jaudinasi vėl dainuodamas. Jaudulys kūrinių atlikime nebuvo matomas, tačiau balsas kalbant viską išdavė. Vėliau buvo atliekami seni kūriniai, kurie susirinkusius gerbėjus privertė eiti iš proto.

Toks renginys nebuvo įmanomas be staigmenų, kuo galėjau įsitikinti ir pats. Vieną dainą padėjo atlikti buvęs grupės gitaristas Olegas Tamas (jeigu neklystu). Po kūrinio buvo apsikeista gražiais žodžiais vienas kito naudai. Kitas siurprizas buvo Neringa Nekrašiūtė. Ji su Igoriu atliko net kelis kūrinius.

Kadangi buvo ganėtinai vėlu ir laikas spaudė, paklausius dar keletą naujų kūrinių, teko traukti namo. Nors iki šiol tokio tipo muzika man per daug neimponavo, tačiau tai nesutrukdė pasisemti geros nuotaikos ir emocijų. Gerbėjų veiduose buvo galima įžvelgti nusiraminimą, nes jų dievaičiai vėl brazdino savo instrumentus su viltimi, kad juos bus galima išgirsti dar ne kartą.