Jis mėgsta keliauti po pasaulį, o idėjas dėtis į galvą arba pieštuku į užrašų knygutę. Jis plevėsuoja įvaizdžiu, kur daug municipalinio kūrybiškumo, novatoriškumo, jis mėgsta šnekučiuotis apie naująsias technologijas, minėti pažangiausias Europines patirtis, kurios jau seniai patikrintos.
Ir, praeitos savaitės laikotarpyje, skaitau DELFI pranešimus - apie mero garsius pamąstymus ir pasiryžimus apie didelei vilniečių grupei rūpimą klausimą - viešąjį transportą, o dar tiksliau – troleibusus, autobusus, dar pasmulkinus - jų duris ir jų atsidarymo ir uždarymo klausimą.
DELFI straipsnyje „Į viešąjį transportą lipti tik pro priekines duris nebereikės?“ nuskambėjusios mero nuomonės, kad dabartinę tvarką, kai į viešąjį transportą lipti galima tik pro priekines duris, jis greitai atšauksiąs, o visas šis sumanymas buvo sugalvotas tik su tikslu kaip lengviau sugauti zuikius, o ne žmogaus patogumui. Po tokios išsakytos nuomonės apie zuikius ir žmones, žmones ir kiškius, noriu atvirai paklausti mero, kada paskutinį kartą važiavote viešuoju transportu? Ar esate kada tai daręs be fotokorespondentų? Gal teko palyginti įlipimo pro priekines ir belekurias duris, tvarkas? Ar dažnai tenka naudotis troleibusais, autobusais? Koks maždaug metinis vidurkis gautųsi, skaičiuojant nuo 2000 m. rudens ?
Kalbam apie miestui gyvybiškai svarbų dalyką - viešąjį transportą ir jo nedidukę dalį - durų atsidarymo tvarką, kuri, mano galva, yra tiesiog tobula. Dabar, kodėl? Nors viešuoju transportu nevažinėju kasdien, pasinaudojus juo esant naujai tvarkai į akis negalėjo nekristi: nors kažkiek švaresni ir kvapuose gaivesni salonai, asocialių, agresyvių keleivių sumažėjimas, naujoji tvarka suteikė vilniečiams aiškumo ir sustiprino žmogaus teises stotelėse, kai įlipant į autobusą nebereikia brautis, stumdytis, o močiutės ir kresno dviejų metrų jaunuolio įlipimo šansai į pilnesnį troleibusą oriai išsilygina.
Prie įlipimo pro „priekines“ privalumų reiktų priskirti savikontrolės aspektą, kai tu tiesiog nedrįsti praeiti pro komposterį nepažymėjęs talonėlio, net jei vairuotojas į tave nežiūri ir visos šitos naujos tvarkos jam giliai užpakalinėje kišenėje arba visiškai dzin. O apžvelgdamas naujos įlipimo tvarkos rezultatus, savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas žiniasklaidai yra sakęs, kad finansiniai reikalai pagerėjo: sumažėjo keleivių be bilieto skaičius, mėnesinių ir vienkartinių bilietų pardavimas šiek tiek išsaugo. Padidėjo įmonės pajamos, reiškia priartėja naujesnio troleibuso įsigijimo galimybės arba dažnai puikių vairuotojų algų didėjimas. Puiku.
Bet grįžkim į šio komentaro pradžią, artėkim prie jo pabaigos. Į įvairialypius, kartais novatoriškus įvaizdžius ir pažangias patirtis, kurias meras tiesiog dievina ir, kurios neša visuomeninę naudą. Tad neabejotinai galime konstatuoti, kad šiandien galiojanti priekinių durų tvarka yra šiuo metu geriausias sprendimas operuojant Vilniaus viešąjį transportą. O jei meras nesutinka su šia nuomone ir taikydamas kitų pasaulio miestų praktikas toliau geis laipinti vilniečius pro belekurias duris, tuomet kviečiu jį apsilankyti tos siekiamos patirties turinčiuose miestuose - Kopenhagoje, Barselonoje, Helsinkyje, Antverpene, Bordo ar Berne, kur visi keleiviai į autobusą lipa tik pro priekines duris.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!