Mane labai paveikė pirmas susitikimas su mirtimi. Man buvo aštuoneri kai mirė mano senelis. Pirmą pusę laidotuvių pražliumbiau prarėkdamas raudotojas. Žliumbiau iš pačios didžiausios savigailos. Savigailos, kuri kilo suvokus, jog taip pat neteksiu ir kito “dieduko”, “babytės”, kitos “babytės”, tėtės, mamos, sesės… Jog būsiu vienas. Mano mirtis manęs negąsdina. Turbūt taip pat, kaip ir daugelio. Gąsdina vienatvė, savigaila, kuri kyla po netekties. Tuštuma. Tapimas buka “matrioška”, be kitų “matrioškų” tavyje.
Mirtis sveikina gyvenimą.
Būtent todėl mirtis ir sveikina gyvenimą. Tik ji parodo, kad nėra laiko švaistymui skaitymams apie “Olialia” pupytes, yvas, ir kas su kuo apsivedė, ar kiek ir kada susilaukė vaikų. Mūsų gyvenimas toks trumpas, jog daugelis parašytų knygų, nutapytų paveikslų, sukurtų muzikos kūrinių mums taip ir lieka nežinomi. Tad ar galime jį švaistyti bulvarui, tuštiems niekingiems pliurpalams ar politiniams “apsimėtymams š...”?
Ar ne geriau tą laiką praleisti ruošiant bendrą vakarienę su mylimu (ar mylimais) žmogumi (ar žmonėmis)? Ar ne geriau tą laiką praleisti skaitant knygą? Knygą, kuri praturtintų dvasinį pasaulį, suteiktų pažinimo ir praplėstų pasaulio suvokimą? Kiek per dieną paleidžiate pavėjui savo laiko švaistydami jį Gražuliui ir kitų “lovos reikalams”?
Sakysite, kad į politiką negalima nesigilinti, nes tai, kas susiję su valstybe, susiję su kiekvienu piliečiu. Ir aš sutiksiu. Tačiau gražuliai mažiausiai rūpinasi valstybe. Tad nešvaistykite laiko jiems. Geriau pats kurkite valstybę tokią, kokią norite ją matyti. Būtent taip buvo sukurta Skandinavija ar Šveicarija. Pasakykit savo žmonai ar vyrui, kad ji ar jis yra tobulai netobulas. Pasakykite, kad neįsivaizduojate kaip kiti gali užmigti tyloje, o ne prie jos ar jo garsaus knarkimo. Jūs galite mirti kiekvieną sekančią akimirką. Kiekvieną kartą, kai išeinate į darbą, galite iš jo nebegrįžti namo. Kiekvieną kartą, kai lipate laiptais, galite jais nebeužlipti. Kiekvieną kartą, kai įkvepiate, jūsų gyvenimas artėja prie pabaigos. Didžiausia dovana, kurią galite sau duoti – niekada to nepamiršti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!