Kambarinė praktikantė – įgūdžiams įgyti ar nemokamam darbui?

Pasiskelbęs, kad ieško kambarinių praktikančių, keturių žvaigždučių viešbutis sukėlė įtarimų, jog bando pasinaudoti galimybe nemokėti praktikantams. „Ar krizės metu išpopuliarėjusios praktikos netampa jauno žmogaus išnaudojimo forma?" - dėmesį atkreipė DELFI skaitytojas Eiviltas. Žinią apie tai gavusios profsąjungos pritarė, kad tai turi išnaudojimo kvapą. Tuo tarpu viešbučio atstovė tikino, kad tokia praktika aktuali kai kurių kolegijų viešbučių administravimą studijuojantiems jaunuoliams.

Nenorėjusi būti įvardyta viešbučių grupės „Europa group“, kuriai priklausantis viešbutis ieško kambarinių, praktikančių atstovė DELFI sakė, kad tokia praktika turi paklausą. Ji esą aktuali kolegijose viešbučių administravimą studijuojantiems jaunuoliams.

„Dažnai būna, kad studentai ieško praktikos. Ankstesnis pasiūlymas atlikti praktiką mūsų viešbutyje taip pat pasiteisino. Kolegijose, kuriose studentai studijuoja viešbučių administravimą, kai kurie praktikos vadovai reikalauja susipažinti ir su kambarinių darbo specifika“, – komentavo atstovė.

Dažnai oficialiai įdarbina pusei dienos

Apie tai išgirdęs Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas mano, kad viešbutis, ieškodamas praktikančių kambarinių, naudojasi tuo, kad joms galima nemokėti.

„Praktikantas sutinka nemokamai dirbti, kad įgytų reikiamus įgūdžius. Aš manau, kad viešbučiai ir žaidžia su tuo. Be to, atsidaro Austrijos ir Vokietijos darbo rinkos, galbūt žmonės nori įgyti patirties ir gauti praktikos pažymėjimą. Jeigu kokia nors Darbo inspekcijas juos patikrins, nebus prie ko labai prikalbinti, nes žmogus neturi darbo santykių, jis tik atlieka praktiką. Matyt, čia naujas gudrus bandymas išsisukti mokėti mokesčius valstybei“, – DELFI svarstė profsąjungos vadovas.

Jo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje kambarinių nerengia jokia mokymo įstaiga. Atskirus kursus, pavyzdžiui, portjė anksčiau esą rengdavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.

Pašnekovas tvirtina, kad paslaugų sektoriuje dažniausias pažeidimas yra, kai žmonės oficialiai įdarbinami puse etato, o dirba visą dieną.

„Lietuvoje pastaruosius keletą metų kai kurie viešbučiai ir restoranai padavėjus priima pusei etato su minimaliu atlyginimu. Likusią dalį jie patys turi prisirinkti arbatpinigiais. Tai leidžia jiems mokėti dvigubai mažiau, o jie dirba tiek, kiek reikia darbdaviui. Ši tendencija aptarnavimo sistemoje yra labai populiari“, – kalbėjo jis.

Už praktiką dažniausiai nemokama

Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV online LT“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė DELFI sakė, kad iš tiesų balandis ir gegužė yra tie mėnesiai, kai gerokai padaugėja pasiūlymų studentų praktikai atlikti. Tačiau ji iki šiol nebuvo susidūrusi su siūlymu atlikti kambarinių praktiką.

„Manau, kambarinės darbas nereikalauja itin aukštos kvalifikacijos, išsilavinimo ir įgūdžių, tai tiesiog gana sunkus fizinis darbas. Jei įmonei reikalinga kambarinė, tai ir turėtų ieškoti kambarinės, o ne kambarinės-praktikantės. Manau tokio tipo skelbimas atskleidžia piktnaudžiavimą šių dienų situacija – dideliu nedarbu“, – savo nuomonę išsakė personalo paieškos bendrovės atstovė.

Anot jos, dažniausiai praktikos vietas siūlo didelės, gerai žinomos įmonės: bankai, prekybos, transporto bei logistikos įmonės.

„Studentai, atlikdami praktiką, turi galimybę savo teorines žinias transporto, ekspedicijos, pardavimo, teisės, informacinių technologijų, buhalterijos, personalo bei administravimo srityse pritaikyti praktikoje. Tai abiem pusėms naudingas sandoris, tik dažnai praktikos metu studentams nesiūlomas atlygis“, – sakė R. Karavaitienė.

Pašnekovės pastebėjimu, praktikantams įmonės duoda atlikti nuobodžias, užsilikusias ir laikui imlias užduotis, kuriomis nenori apkrauti savo darbuotojų. Įmonės studentus praktikai priima ir su tikimybe, kad studentas pasiliks dirbti. Vasarą dažnai praktikantai priimami į atostogaujančių darbuotojų vietą.

Būtina trišalė sutartis

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Vilius Mačiulaitis DELFI aiškino, kad praktika galima tuomet, kai yra sudaroma trišalė sutartis tarp praktikanto, jį priimančios įmonės ir jį mokančios institucijos.

Praktikos metu gali būti, bet nebūtinai, sudaromos darbo sutartys.

„Praktika gali trukti labai įvairiai, priklausomai nuo susitarimo. Pavyzdžiui, aš teisinę praktiką atlikau tris mėnesius. Praktikantams mokėti nėra privalu“, – sakė jis.

V.Mačiulaičio teigimu, studentų skundai dėl praktikų yra pakankamai reti.

„Negalima sakyti, kad pažeidimų nėra, tačiau per pastaruosius kelerius metus esame sulaukę vieno kito signalo. Mat praktikantą priimanti įmonė turi ne tik sužiūrėti darbo laiką, bet ir paisyti darbo saugos reikalavimų. Tačiau su praktika problemų mes neturime, nes teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus“, – sakė jis.

Paslaugų sektoriuje, pašnekovo teigimu, dažniausi būna darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimai. Paprastai kalbant, kai darbuotojas oficialiai yra įdarbintas puse etato, o iš tiesų dirba kur kas ilgiau.

„Tikėtina, kad tokie darbuotojai gali gauti ir atlyginimą vokeliuose. Prancūzijoje šis reiškinys įvardijamas kaip nelegalus darbas. O Lietuvoje ir daugelyje Europos Sąjungos šalių jis nepatenka po nelegalaus darbo sąvoka ir yra traktuojamas kaip darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimas“, – sakė V. Mačiulaitis.

Darbo ir poilsio laiko pažeidimas darbdaviui gresia 500-5000 Lt bauda.

Dėkojame DELFI skaitytojui už informaciją.