Tačiau šiemet susimąsčiau. Kiek mano veiksmas iš tiesų yra socialiai prasmingas ir kilnus? Kaip ir bet kurio paprasto Lietuvos piliečio, panorusio padėti būtiniausiais maisto produktais labiausiai skurstantiesiems, jei ši tradicinė labdaros ir paramos akcija vyksta didžiausiuose šalies prekybos tinkluose? Ar aš nepatenku į stambiųjų prekybininkų „nekaltai” paspęstus marketingo spąstus? Kiek iš manęs ir bet kurio socialiai atsakingo, solidaraus ir jautraus kito sunkiai daliai žmogaus per kasmetines maisto banko akcijas pelnosi stambūs prekybininkai, kapitalistai, kurių ekonomikos nuosmukis nė nepalietė ir jiems netenka skaičiuoti pinigų maisto produktams įsigyti?
Per „Maisto banko” vykstančias paramos dienas prekybos centrai taiko akcijas. Skirtinguose prekių skyriuose visur matyti nukainoti produktai su nuoroda „Maisto bankas”. Žodžiu, suprask: „Gerbiami klientai, atkreipkite dėmesį. Šios maisto prekės nukainotos tam, kad galėtumėte daugiau nupirkti ir padėti skurstantiesiems.” Iš pažiūros tarsi gražus prekybininkų solidarumas „Maisto banko” akcijos idėjai ir pirkėjams. Tačiau pigesni produktai, tikėtina, atkreips mažesnes pajamas turinčių gyventojų dėmesį, turtingesniųjų – kažin. Be to, ir nukainotos prekės prekybininkams veikiausiai neša pelną, o išparduoti pigesnius produktus prekybininkui taip pat naudinga. Negana to, pirkėjas, aukodamas „Maisto bankui”, įsigyja prekių ir sau.
Taigi šiuo atveju tipiškas kapitalizmo apsukrumo pavyzdys ir cinizmas vartotojo bei pačios socialinės paramos idėjos atžvilgiu. Apskritai didžiųjų prekybos tinklų taikomos akcijos – visiems puikiai žinomas marketingo vadybininkų triukas.
Anksčiau aš piktindavausi žmonėmis, kurie veždamiesi vežimėlius, perkrautus maisto gėrybėmis, nė nemėgina atkreipti dėmesį į akcijos savanorių teikiamą informaciją bei retą galimybę bent simboliškai pasidalinti su vargą ir galbūt kasdienį alkį patiriančiais žmonėmis.
Dabar man pikta darosi ir ant prekybininkų, kurie sumaniai „prisideda” prie „Maisto banko” socialinės idėjos įgyvendinimo. Suprasčiau, jei didieji prekybos tinklai „Maisto banko” akcijos dienomis solidarumo skatinami tam tikrus maisto produktus, skirtus labdaros akcijai, parduotų bent už savikainą. Deja, taip nėra ir mano, kaip sąmoningo piliečio, socialinės paramos veiksmas tampa dviprasmišku. Viena ranka šelpiu skurstantįjį, kita – sotų kapitalistą.
P.S. Apskritai tas pigumas su pagarba ir pagalba kitam, regis, kažkaip nedera. Atidavęs maisto prekių akcijos savanoriams, pagalvojau, dalies paaukotų produktų pats seniai esu valgęs. Kad ir žuvies ar mėsos konservų (studijų metais, na dar išvykų metu), taip pat to paties pigaus aliejaus, turinčio kancerogeninių medžiagų, kurios, anot medikų mokslininkų, sukelia vėžį, tikrai privengiu.
Gaila, kad daugeliui Lietuvos žmonių pajamos neleidžia įpirkti ir paaukoti kokybiškesnių prekių skurstantiesiems, todėl didžiųjų prekybininkų taikomos akcijos pigiems produktams „Maisto banko” dienomis, manau, puikiai veikia ir nustato „laisvo” pasirinkimo sąlygas. Jeigu prekybininkai kokybiškesnius maisto produktus parduotų už savikainą, tuomet tai kur kas labiau būtų panašu į jų deklaruojamą solidarumą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
