Tačiau realiame gyvenime toli gražu ne vien senelės ir seneliai pamiršta klausti (o juk ir atmintis jau nebe ta, kad viską prisimintum...): tai didžia dalimi ir jaunosios kartos problema. Žmogau, nejau gyvenimas toks mėšlas, kad visiškai nesinori po jį braidyti?
Filosofijos niekada per daug nemėgau. Ir nesupratau. Visgi, ne kiekvienam lemta suvokti, ką, pavyzdžiui, turėjo omenyje Imanuelis Kantas, rašydamas savo garsųjį moralinį imperatyvą, liepiantį visada traktuoti žmogų tik kaip tikslą („Elkis taip, kad nei savo asmenyje, nei kieno nors kito asmenyje žmogaus niekada nepanaudotum vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą“).
Kokį tikslą?
Kodėl kaip tikslą?
Kaip tą tikslą pasiekti?
Vis klausimai. Daug klausimų. Sakoma, graikai „išrado“ filosofiją, nes religija tapo nebepajėgi atsakyti iškylančių būties ir moralės klausimų. O kokį mokslą mums, „šiuolaikiniams žmonėms“, reikia išrasti, kad gautume atsakymus į ramiai miegoti naktimis neleidžiančius klausimus: „ką rytoj apsirengti“, „kaip tapti sėkmingu žmogumi“ arba „kaip uždirbti milijoną“?
Paimk arčiausiai esančią knygą. Atversk ją. Jei pirmasis atverstas puslapis yra paskutinis, t.y. jei pradėjai knygą skaityti nuo galo, tada linkiu sėkmės ieškant atsakymų į ką tik minėtus tris klausimus. Jei atsivertei pirmąjį puslapį, pradėk ieškoti atsakymo į svarbiausią žmogaus gyvenimo klausimą.
Kokį klausimą?
Išsiaiškink pats.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojų nuomonė!