Gera taip nubusti, kai vienintelis rūpestis sekmadienį – išvesti šunį pasiganyti po parką. Žiemą tai tikras malonumas, nes savo augintinį dažnai išmaudau sniege ir leidžiu palakstyti be pavadėlio. Jam tai tikras džiaugsmas.

Taigi, apsirengiu kiek šilčiau, šoku į batus ir sušvilpęs keturkojui  išbėgu lauk. Einame sau įprastu keliu, kol prieiname parką. Net žagteliu pamatęs tokį vaizdą: sniego parke jau visai nedaug, bet šiukšlių – į valias... Ten, kur ankščiau lakstydavom su šuniu, dabar baisu net koją kelti. Atsargiai, kad neįminčiau į kokią neaiškią krūvelę, einam gilyn.

Deja, nieko džiugesnio nerandame. Čia visko pilna, lyg kokiam kontrabandininko garaže: plastikinių butelių, stiklo šukių, balose violetinės dėmės nuo degalų, įvairiausios spaudos, skardinių ir dar visokio „velnio“. Kol aš taip dairiausi, mano augintinis iš po sniego iškapstė kai ką nepadoraus – prezervatyvą! Viešame parke! Laimei, šuo nebuvo toks kvailas, kad imtų tirti radinį išsamiau...

Esu žmogus, kuriam artima gamtosauga, tad šis vaizdelis tikrai nebuvo labai malonus. Iškart pagalvojau, o kur šiukšliadėžės, rūšiavimo konteineriai? Aplink nematyti nei vieno, nei kito.  Būtų galima sakyti, nėra kur dėti šiukšlių – valdžia kalta... Žinoma, juk dėl visko valdžia kalta! Atliekos ne išimtis. Juk retas kuris iš mūsų išpūtęs nosį ieško kur tvarkingai išmesti nosinaitę. Ta mintis „čia tik vienas popiergalis; jis nieko nepakeis“ mus ramina? O gal visuomenei tikrai yra didesnių problemų nei „savas kiemas“? Pvz., karas Libijoje man trukdė paeiti iki šiukšledėžės dešimt metrų; arba dėl krizės Japonijoje man svarbiau stovėti eilėje vaistinėje, kad gaučiau jodo nei pakelti numestą butelį pievelėje...

Taigi, nusivylęs savo mylimu parku, vedinas keturkoju draugu, sukuosi namų link; pasilenkiu ir pagriebiu porą butelių nuo žemės ir išmetęs juos į tam skirtą konteinerį, pagalvoju: „visai ne gėda pakelti šiukšlę, gėda tiems, kurie ją numetė!“

Neseniai minėjome Žemės dieną, todėl norisi pasakyti, kad svarbiausia ne politinės ambicijos, finansų krizės ar pigūs scenos skandalai. Juk ši diena tik kartą metuose, tad bent kartą padarykime ką nors gero ir gražaus, visiškai nesavanaudiško ir prasmingo motinai gamtai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojų nuomonė!