Džiugu – nors ir labai pamažu, sovietinės liekanos nyksta, tačiau – pažvelgus plačiau – savo reitingus dar aukščiau kelia anglų kalba, prisidėdama prie pasaulio „mažinimo“ (globalizacijos procesas) bei stumdama į šalį tautos kalbos tradicijas.

Istorijos, pilietiškumo pamokos išmokė, jog patriotas – pirmiausia yra tas žmogus, kuris kalba savo gimtąja kalba. Būtent bendraujant gimtoji kalba labiausiai pasitarnauja teikdama informaciją, leisdama perteikti emocijas, jausmus. Jos dėka atsiskleidžia žmogaus asmenybė, požiūris daugeliu klausimų, mąstymas, juk joje sukaupta ir archajiška, unikali tautos istorija. Tai įrodo ir tai, jog mūsų valstybėje, Lietuvoje, esti penki etnokultūriniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva. Dar ir šiandien čia kalbama ne tik skirtingomis tarmėmis, bet taip pat kiekvienas regionas turi savas tradicijas, kultūrinį, kulinarinį paveldą.

Gimtoji kalba į kiekvieną augantį ar jau subrendusį pilietį įleidžia gilias ir tvirtas savo šaknis. Tai kartu ir specifinis bruožas, išskiriantis mus iš įvairių, besimaišančių kultūrų „katilo“.

1952 metais Bangladeše kilo sąjūdis, siekiant apginti savo valstybinę kalbą, kadangi Pakistanas dėjo viltis dėl Urdu kaip valstybinės kalbos įvedimo. Nuaidėjusi sukilimo banga tarsi šaukė, jog tuo siekiama sunaikinti ne tik dalį kultūros, bet kartu ir gilias tradicijas. Sąjūdis paskelbė ir daugeliui įrodė, jog kalba – tai neatsiejama tautos dalis, kurią reikia puoselėti, ginti ir vertinti. To dėka, nuo 1999 – ųjų vasario 21 – oji yra Tarptautinė gimtosios kalbos diena.

Šiandieninėmis aplinkybėmis, vis augant ir augant naujajai SMS kartai, kuriai retai kada galioja lietuvių kalbos taisyklės, tai sunku suvokti. Kaip teigia Irena Talutytė, šiuolaikinis jaunimas geba labiau prisitaikyti, yra imlesni pokyčiams, naujovėms. Vadinasi, greičiau kinta požiūris ir į tradicines vertybes, tuo užleisdamas vietą naujovėms, modernumui. Tačiau juk besitaikydami prie aplinkinių patys nepastebime, kaip tampame vienodi - svetimos kultūros puoselėtojai ar tiesiog ta pati pilka masė.

„Lietuviais esame mes gimę, Lietuviais norime ir būt!“, - rašė Jurgis Zauerveinas. Tad Lietuviai, nepamirškime esą Lietuviais!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!