2005-ųjų rugsėjo 15 dieną Šakių rajone sudužo Rusijos karinių oro pajėgų (KOP) naikintuvas SU-27. Šis lėktuvas, dar vadinamas „universaliu koviniu kompleksu“, buvo ginkluotas keliomis galingomis kovinėmis raketomis bei patranka su 150 sviedinių. Visuomenė laukė informacijos apie tai, kaip ir kokiomis aplinkybėmis ginkluotas svetimos šalies naikintuvas pateko į NATO naikintuvų saugomą Lietuvos oro erdvę ir netrukdomas skraidė ten iki jam baigėsi kuras. Tačiau Rusijos naikintuvo avarijos priežasčių tyrimo komisijai 2005 metų spalio 4 dieną pateikiant tyrimo išvadas, tuometis Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus pasakė, jog „detalios išvados ir visa tyrimo medžiaga yra klasifikuota bei nebus atskleista visuomenei“.
Kodėl tyrimo medžiaga buvo įslaptinta? Manau, į šį klausimą atsakė Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, šią savaitę komentuodama KAM įsigijimų planus 2011 metams. Kalbėdama apie oro erdvės stebėjimo radarų įsigijimą ministrė pasakė, kad viena iš priežasčių, paskatinusių galvoti apie naujų radarų įsigijimą, buvo 2005 metų rugsėjį Šakių rajone sudužęs Rusijos naikintuvas Su-27, kuris, pasak ministrės, į Lietuvą įskrido nepastebėtas. Pagal ministrės pateiktą informaciją galima daryti išvadą kad Lietuva, būdama NATO nare ir leidusi savo teritorijoje dislokuoti NATO naikintuvus, 2005 metais nevykdė vieno svarbiausių įsipareigojimų NATO partneriams – nekontroliavo šalies oro erdvės.
Tuo metu vykdžiau Lietuvos Karinių oro pajėgų vado pareigas. Šalies oro erdvės stebėjimo ir kontrolės (OESK) užtikrinimas buvo viena iš man pavaldžioms pajėgoms priskirtų funkcijų. Paskyrus mane į KOP vado pareigas, OESK specialistų padedamas išanalizavau padėtį OESK sistemoje, turimą techniką, jos techninius duomenis ir galimybes turimomis techninėmis priemonėmis užtikrinti šalies oro erdvės kontrolę.
Išsiaiškinus kad turimų priemonių nepakanka nepertraukiamai vykdyti šalies OESK, sudariau darbo grupes, kurios paruošė sistemos tobulinimo planus ir siūlymus, kaip tuos planus įgyvendinti ir užtikrintai kontroliuoti šalies oro erdvę. Visi planai ir pasiūlymai OESK sistemos tobulinimui buvo pateikti KAM ir Lietuvos kariuomenės vadovybei iš kurių, deja, realaus palaikymo ar pritarimo nesulaukiau. Pagrindinis atsakymas buvo standartinis – tai neprioritetinis projektas, lėšų OESK sistemos tobulinimui nenumatyta.
Vystant šalies OESK sistemą, mano vadovaujamos pajėgos dideles viltis dėjo į 2004 metais įsigytus 3 naujai pagamintus vidutinio nuotolio taikinių aptikimo radarus TRML-3D/32. Tačiau, 2004 metų pabaigoje juos pradėjus integruoti į šalies OESK sistemą, išryškėjo esminiai šių radarų trūkumai. Nors Lietuvai šie 3 nauji radarai kainavo bemaž 100 mln. Lt, naudos iš jų praktiškai nebuvo – radarai nuolat gesdavo, jų duomenų perdavimo sistemos buvo nesuderinamos su Lietuvos KOP naudojama duomenų priėmimo - perdavimo sistema, nebuvo įsigyta radarų testavimo įranga. Žodžiu, pinigai buvo sumokėti, radarai pristatyti į Lietuvą, bet oro erdvės jie praktiškai „nematė“. Jų integracijai į Lietuvos OEKS sistemą reikėjo papildomų investicijų ar bent supratimo, kad investuojama ne į techniką, bet į Lietuvos oro erdvės nepažeidžiamumą.
Akivaizdu, kad netgi po precedento neturinčio Rusijos naikintuvo 2005 metų rugsėjo 15 dienos skrydžio Lietuvos oro erdve, jokių priemonių šalies OESK užtikrinimui nebuvo imtasi. Šis teiginys grindžiamas faktais, nes 2006 ir vėlesniais metais buvo užfiksuoti besikartojantys Lietuvos oro erdvės sienos pažeidimai, įvykdyti Rusijos ir Baltarusijos orlaiviais. Pažeidimai buvo užfiksuoti vizualiai, tai yra Lietuvos sieną saugančių Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų. O Lietuvos OESK sistemos radarai pažeidėjų vėl nepastebėdavo.
Beje, paskutinis visuomenei žinomas Lietuvos oro erdvės pažeidimo faktas išaiškėjo visai neseniai - 2010 metų lapkritį, kai spaudoje pasirodė pranešimai apie Lietuvos oro erdvę perskrodusį kosminį balioną su prikabinta radionavigacine ir fotografavimo (bent taip pateikiama spaudoje) technika. Balionas buvo paleistas Kaliningrado srityje, perskrido visą Lietuvos teritoriją ir nukrito Rokiškio rajone, prie sienos su Latvija, iš kur jį ir pasiėmė baliono savininkų pasiųsti žmonės iš užsienio. Ir vėl atsakingi KAM pareigūnai tik paskėsčiojo rankomis, vadindami šį oro erdvės pažeidimą „precedento neturinčiu atveju“.
Autorius yra Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!