Sergančią motiną reikia slaugyti, tai kodėl paliekame savo Tėvynę?

Turbūt niekam nekiltų keblumų atsakant į klausimą, ką turėtų daryti vaikas pasiligojus motinai. Manau, daugelio atsakymas būtų – slaugyti ją. Ir vargu bau, ar išgirstume atsakymą bėgti kuo toliau, kad tik pačiam neužsikrėtus ir patogiai įsitaisius minkštame fotelyje, geriant šiltą arbatą su medumi, telefonu pamokyti motiną, kaip jai nueiti į vaistinę ir nesvarbu, kad motina sunkiai vaikšto, o iki vaistinės geras galas kelio ir kokius vaistus nusipirkti, kad kuo greičiau pasveiktų, nors patys nelabai nutuokiame, nuo ko mama gydytis turėtų. Ne, mes juk ją kantriai slaugytume, o gydyti paliktume gydytojams.

Tai kodėl tada lietuviai taip lengvai palieka savo pasiligojusią motiną – Lietuvą, atsuka jai nugarą ir lenkia ją pamotėms? Nejau visus taip užbūrė gero europinio gyvenimo magija, kad mes pasiryžę nusisukti nuo savo gimtinės ir ją lengva širdimi iškeisti į spindintį eurą. Kur dingo mūsų sąžinė, ištvermė ir ištikimybė?

Taip, Lietuva serga ir ligų daug, bet ar tai gali atbaidyti mylinčią širdį? Tikrai ne! Juk Lietuva mums davė tiek daug – žaliuojančias pievas, žydinčius sodus, liūliuojančius geltonų rugių laukus, ošiančią jūrą su nuostabaus grožio smėlėtais krantais, gaudžiančias girias... Ar ne laikas atsitokėti, išsivaduoti nuo svetimų „pasakų“ šalių kerų ir atiduoti Lietuvai tai, ko ji yra nusipelniusi – rūpestį, darbščias rankas, dėmesį ir meilę!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!