Programos rengėjų grupę sudaro Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Lituanistų sambūrio atstovai. Programa buvo pristatyta Lietuvos mokytojams, bet aukštųjų mokyklų dėstytojai į aptarimą neįtraukti, projektas nesvarstytas Vilniaus pedagoginio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Šiaulių, Klaipėdos universitetų lituanistinėse katedrose, kurios kaip tik ir rengia būsimus mokytojus, turėsiančius ugdyti pagal naująją programą.
UPC oficialiai nesikreipė nė į vieną iš minėtų aukštųjų mokyklų, prašydamas oficialaus programos vertinimo. Kyla abejonių, ar nacionalinės svarbos dokumento aprobavimui užtenka tik vieno atsiliepimo (turime omenyje prof. V. Zaborskaitės recenziją). Kelia nuostabą, kodėl programos didaktiniai aspektai iš viso nebuvo svarstomi.
UPC internetinėje svetainėje buvo sudaryta galimybė teikti pastabas dėl programos projekto, tačiau tai liko tik privačių iniciatyvų lygmenyje, esame įsitikinę, kad tokios programos svarstymas reikalautų sisteminės specialistų analizės.
Nors deklaruojama būtinybė glaudinti ryšius tarp vidurinių ir aukštųjų mokyklų, šiuo atveju nuo aukštųjų mokyklų kaip tik ir buvo atsiribota. Tuomet kokios dermės tarp lietuvių kalbos ugdymo vidurinėje ir aukštojoje mokykloje bei lietuvių kalbos mokytojų rengimo galima tikėtis? Vertybiniai, estetiniai, metodologiniai ir didaktiniai pokyčiai vidurinio ugdymo programoje suponuoja atitinkamus pokyčius ir aukštųjų mokyklų, rengiančių mokytojus, programose. Ar tam pritaria lituanistų akademinė bendruomenė?
Pageidautume, kad svarstant nacionalinio lygmens švietimo dokumentus būtų įsiklausoma į aukštųjų mokyklų specialistų nuomonę. Neabejojame, kad pirmiausia reikia diskutuoti dėl pačios programos koncepcijos ir tik paskui ją realizuoti konkrečiu projektu. Šiuo atveju atsitiko priešingai.
Prašytume netvirtinti programos, kol ji nebus išanalizuota specialistų ir apsvarstyta akademinėje lituanistų bendruomenėje. Tikimės iš gerb. ministro Gintaro Steponavičiaus demokratiškumo ir tikrojo liberalizmo.
Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja doc. dr. Žydronė Kolevinskienė
Visuotinės literatūros katedros vedėja prof. dr. Sigutė Radzevičienė
Lietuvių kalbos didaktikos katedros vedėja doc. dr. Loreta Udrienė
Lietuvių kalbos katedros vedėja doc. dr. Lina Murinienė
Lietuvių kalbotyros katedros vedėja doc. dr. Regina Rinkauskienė
Vytauto Didžiojo Universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja doc. dr. Dalia Kuizinienė
Šiaulių universiteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja doc. dr. Džuljeta Maskuliūnienė
Klaipėdos universiteto Literatūros katedros vedėja doc. dr. Roma Bončkutė
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!