Teigiamai vertintinas dalykas, jog siūlote drausti visus, nepriklausomai nuo amžiaus. Valstybė turi skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

Neigiamai vertinu tai, kad siūloma drausti visus nuolatinę studijų formą pasirinkusius studentus. Socialinės lygybės požiūriu, tai yra nesuprantama. Pilietis gerai mokėsi mokykloje, gerai išlaikė abitūros egzaminus ir todėl gavo studijų krepšelį arba įstojo į valstybės finansuojamą vietą. Taip yra remiami geriausiai besimokantieji. Tai numato ir mūsų Konstitucija.

Vadovaujantis šiuo principu, valstybė turėtų drausti VISUS studijuojančius nemokamai, t.y. jei už jų mokslą moka valstybė. Tai turi būti griežtai atskirta nuo studijų formos. Studijų forma - laisvas piliečio pasirinkimas. Jeigu moksleivis įrodė savo progresyvumą ir gavo valstybės finansavimą mokslams, tai studijų forma tėra jo laisvo pasirinkimo klausimas.

Palyginimui galėčiau pateikti studijų stipendijos pavyzdį: gavęs stipendiją studentas pats turi teisę pasirinkti, kam išleisti pinigus: ar vynui, ar knygoms. Lygiai taip pat studentas (gavęs valstybės finansavimą) TURI TEISĘ pasirinkti norimą studijų formą, nes jis to NUSIPELNĖ SAVO DARBU ir tai jam garantuoja Konstitucija:

„41 straipsnis: Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“

Jeigu valstybė iš tikrųjų remia aukštąjį mokslą, studentai neturėtų būti diskriminuojami nei studijų formos, nei studijų pakopos atžvilgiu.

Mano pasiūlymas:

1. Valstybė nepriklausomai nuo studento amžiaus, studijų formos ar studijų pakopos, draudžia visus studentus, jei už jų mokslą moka valstybė;

2. Studijuojantieji privačiomis lėšomis, Privalomuoju Sveikatos Draudimu - PSD, draudžiasi savo lėšomis;

3. Valstybė, studijuojantiems privačiomis lėšomis, ir atsižvelgdama į studijuojančiojo: finansinę padėtį, jau turimą išsilavinimą, mažamečių vaikų skaičių šeimoje, darbo rinkos padėtį ir kitus objektyvius kriterijus (kurie neleidžia studentui savo lėšomis apsidrausti PSD), sudaro galimybes pretenduoti į lengvatines sąlygas draudžiantis PSD;

Valstybė privalo sukurti PSD mechanizmą, kuriame dalyvautų studijuojantieji privačiomis lėšomis. Galimi keli variantai:

1. Valstybė apdraudžia studentus visam studijų laikotarpiui. Studentui baigus studijas ir pradėjus dirbti, valstybė proporcingai per keletą metų išskaičiuoja sukauptą PSD „skolą“, kuri susikaupė studijų laikotarpiu;

2. Valstybė derasi su bankais ir sudaro palankias sąlygas (mažomis palūkanomis) gauti paskolą;

3. Valstybė sudaro sąlygas objektyviam laikotarpiui atidėti mėnesinius PSD mokėjimus. Pvz.: daugelis studentų dirba vasaros laikotarpiu, tačiau negauna jokių pajamų žiemos laikotarpiu;

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!