Tai yra arba radikalai nacionalistai, nesugebantys plačiau mąstyti, plačiau pažvelgti į valstybės, kaip visų jos gyventojų atstovę, esmę arba populiarumą bijantys prarasti politikai, bijantys „supykdyti“ dalį nacionalistiškai nusiteikusių gyventojų.
Norime to ar ne, bet tam tikrose Lietuvos teritorijose gausiai gyvenantys lenkai, yra tos pačios valstybės piliečiai, tai yra neatskiriama tos valstybės dalis. Šie piliečiai nekvestionuoja savo pavaldumo Lietuvos valstybei, nekelia jokių maištų, taikiai sau gyvena savo protėvių žemėje.
Taip, savo protėvių žemėje, nes jie iš niekur čia neemigravo. Čia gyveno jų tėvai, seneliai ir proseneliai. Kurie kalbėjo būtent lenkų kalba ir pripažino save lenkais. Todėl kodėl mes stebimės, kad jie nori, kad Lietuvos valstybė atstovautų ir jų interesams?
Pakankamai didelė gyventojų dalis (Lietuvos lenkai) nori, pripažindama lietuvių kalbos - valstybinės kalbos, viršenybę, kalbėti šalia ir savo protėvių kalba – lenkų kalba, tai kodėl mes turime jiems tai drausti?
Jeigu labai didelei Lietuvos visuomenės grupei – Lietuvos lenkams, savo apgyvendintose teritorijose malonu matyti šalia užrašų lietuvių kalba užrašus lenkiškai, argi tai žeidžia lietuvių tautinius jausmus? Juk lietuvių kalbos viršenybės niekas nekvestionuoja.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!