Vieni būgštavo, jog pakeitus laipinimo tvarką autobusai dar labiau vėluos bei atsiliks nuo grafikų. Kiti nerimavo, kaip pagyvenusioms stambių gabaritų moteriškėms, norinčioms atsisėsti, reikės brautis per visą autobusą. Šiai nuomonei pritarė ir viešojo transporto vairuotojai, teigdami, jog jiems būtų užkrauta pernelyg daug darbo: be savo pagrindinės pareigos – vairavimo – papildomai reikėtų tikrinti keleivių bilietus, prižiūrėti, kad visi bilietai būtų pažymėti prie įėjimo, parduoti bilietus jų neturintiems, laiku atidaryti reikiamas duris, kontroliuoti vidinę pertvarą (jei tokia yra), tam, kad kas nors nesumanytų prasmukti be bilieto. Ir pageidautina neatsilikti nuo grafiko.
Dabar, praėjus pusei metų nuo reformos įsigalėjimo, galime įvertinti pasikeitimus. Pats gana dažnai važinėjau keliais populiariais maršrutais (45 ir 53 numerių autobusais) tiek prieš laipinimo taisyklių pakeitimą, tiek ir po jo, todėl galiu į situaciją pažvelgti iš vartotojo pozicijos.
Pati didžiausia numatoma problema buvo smarkiai pailgėsiantis keleivių įlaipinimo laikas, dėl ko autobusai neišvengiamai atsiliktų nuo grafiko. Būgštavimai nepasitvirtino – stotelėje įlipant keletui žmonių, vėlinimas beveik nejuntamas, o laipinant didesnį kiekį keleivių, vairuotojai paprastai atidaro visas duris. Įlipantys keleiviai savo ruožtu nesukelia grūsties, o pirmiau išleidžia išlipančiuosius ir tik tada lipa patys, taigi tokiose stotelėse, kurios turi atlaikyti didelius žmonių srautus (pvz., „Šeškinės kalvų“ stotelė prie „Akropolio“) problemų nekyla. Tiesa, kai kurie vairuotojai atidaro visas duris visose stotelėse, dėl ko į autobusą patenka zuikiai ir benamiai.
Dar viena problema, su kuria susidūriau, buvo baisus vairuotojų skubėjimas uždaryti duris (5 numerio autobuse). Ne kartą teko matyti, kaip lėčiau judantys pensininkai prašė vairuotojo sustabdyti autobusą ir pakartotinai atidaryti duris, kadangi jie (pensininkai) nespėjo išlipti. Anksčiau, kuomet buvo galima lipti per visas duris, nematydavau nei vairuotojų skubėjimo, nei išlipti nespėjusių keleivių.
Pagrindinis pokytis, kurį pajutau pakeitus lipimo tvarką, buvo benamių viešajame transporte sumažėjimas. Jiems tapo sudėtingiau patekti į autobusus, dėl to dėkoti galima lipimo per priekines duris taisyklei. Nuo to tik geriau kitiems keleiviams.
Taip pat sumažėjo zuikių: iki reformos, matydavau, kaip kontrolieriai per savo reidus iš autobusų išsivesdavo 1-3 zuikius, dabar dažniausiai lieka nieko nepešę arba randa tik vieną keleivį be bilietėlio. Be to, pastaruoju metu, kiek pastebėjau, sumažėjo ir kontrolierių, taigi autobusai rečiau užlaikomi.
Peržvelkime naujos tvarkos pliusus ir minusus. Minusai yra šie: kai kurie vairuotojai nesilaiko taisyklių (visada atidaro visas duris); Kai kurie vairuotojai skubėdami per greitai uždaro duris. Pliusai yra šie: mažiau benamių; mažiau zuikių; mažiau kontrolierių.
Taigi, apibendrindamas galėčiau pasakyti, jog pokyčiai, nors ir nėra labai drastiški, visgi turi daugiau privalumų nei trūkumų ir ilgainiui turėtų išeiti į naudą tiek keleiviams, tiek ir vežėjams.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!