„Džiaugiamės galėdami prieš pat Šv. Kalėdas dešimčiai šalies miestų įteikti šią dovaną – Turto draudimą simboliams, kuriuos išsirinko patys gyventojai. Tikimės, kad ši mūsų iniciatyva sudomins ir kitus šalies miestus ir miestelius, nes kiekviename iš jų tikrai yra ne vienas visų mėgstamas paminklas ar skulptūra, galintys tapti miesto simboliu“, - sako „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

„Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas priklauso Norvegijos „Gjensidige“, kuri didžiuojasi daugiau nei 150 metų draudimo veiklos patirtimi. Norvegų kalbos žodis „gjensidige“ reiškia „mūsų visų“, „bendras“, o bendrovės simbolis – sargas saugantis gyventojų ramybę kartu simbolizuoja patikimumą ir pasiryžimą pasirūpinti miestelio gyventojų gerove. Iš čia ir kilo „GJENSIDIGE sargas tavo mieste“ idėja – apsaugoti simboliais tapusius Lietuvos miestų objektus, kuriuos yra labiausiai pamėgę tų miestų gyventojai.

Tris savaites nuo lapkričio 10 d. DELFI svetainės skaitytojai buvo pakviesti rinkti miesto simbolį. Balsuoti buvo galima už vieną iš trijų savivaldybės pasiūlytų objektų, taip pat buvo galima įrašyti ir savo siūlomą simbolį.

Iš viso buvo balsuota daugiau kaip 19 tūkst. kartų. O galimybe pasiūlyti simbolį pasinaudojo dar apie 250 skaitytojų.

Vilniuje Trijų kryžių paminklas gavo 1033 balsus ir tapo „Gjensidige sargas tavo mieste“ projekto išrinktu simboliu, tačiau nemažai balsavusių – net 670 - pasisakė ir už fontaną Rotušės aikštėje ir tik šiek tiek mažiau – 540 – už plytelę „Stebuklas“. Nemažai skaitytojų, kurie pasinaudojo galimybe siūlyti savo simbolį, teigė, jog Vilniaus simbolis - Gedimino pilis. Kiti balsavusieji sostinės simboliu norėjo matyti Geležinį vilką – neegzistuojantį paminklą. Televizijos bokštas, Užupio angelas, Aušros vartai – visi šie skaitytojų paminėti paminklai, be abejonės, jau yra Vilniaus simboliai, be jų miestas nebeįsivaizduojamas.

Kauniečiai daugiausia balsų atidavė Laisvės alėjos fontanui, šiek tiek mažiau balsuota už „Laisvės“ ir „Vytauto Didžiojo“ paminklus. Kauno pilis, Pažaislio vienuolynas, funikulierius, zoologijos ir botanikos sodai ir kt. buvo įvardyti kaip Kauno simboliai.

Klaipėdiečiai, miesto simboliu išrinkę kompoziciją „Vaikystės svajonė“, papildomai balsavo už „Taravos Anikę“, „Meridianą“ ir kt.

O Panevėžyje miesto internetinis portalas panevezieciai.lt netgi surengė savo balsavimą, kuriame prie savivaldybės pasiūlytų trijų simbolių – fontano Laisvės alėjoje, Juozo Miltinio paminklo bei Kunigaikščio Aleksandro paminklo, pasiūlė balsuoti už daugelio miestiečių pamėgtą „Vėžį“ stovintį vaizdingiausioje miesto vietoje Senvagėje. Šiame balsavime daugiausia balsų surinko „Vėžys“. Oficialiajame DELFI balsavime daugiausia skaitytojų balsų surinko Juozo Miltinio paminklas, kurį ir apdraus „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Už Juozo Miltinio paminklą buvo balsuota 793 kartus.

Alytuje „Gjensidige Baltic“ apdraus išrinktąjį simbolį - skulptūrą „Laisvės angelas“, jam skaitytojai atidavė 546 balsų. Miesto sodo fontanas gavo tik 74, o skulptūra „Jaunystė“ - 93 balsais mažiau.

Palyginti stipriai buvo kaunamasi ir dėl Tauragės miesto simbolio – nugalėjo fontanas prie esamos L. Žuklio skulptūros „Taika“, už kurį atiduota 814 balsų. Ir tik 102 balsais mažiau surinko antroje vietoje likęs paminklas Kęstučio apygardos partizanams.

O daugiausia balsų iš visų miestų ir visų siūlytų simbolių surinko Telšių miesto simbolis skulptūra - paminklas „Žemaitijos legendos“ – už jį balsuota 2433 kartus. Antroje vietoje liko Šiaulių Saulės laikrodis su dekoratyvine skulptūra „Šaulys“. Kad Saulės laikrodis vertas būti Šiaulių miesto simboliu, pasisakė 1680 DELFI skaitytojų.

Išrinktieji miestų simboliai:

Vilniuje - Trijų kryžių paminklasVienas žymiausių Vilniaus monumentų – baltas „Trijų kryžių“ paminklas, pastatytas ant istoriniuose šaltiniuose skirtingai vadinamo – Pilkojo, Kreivojo arba tiesiog – Trijų kryžių kalno. Istoriškai kalnas siejamas su vienuoliais pranciškonais kankiniais, kurių atminimui ant kalno buvo statomi ir nuolat atnaujinami trys mediniai kryžiai. Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniaus šviesuomenės iniciatyva pagal Antano Vivulskio projektą ant kalno pastatytas gelžbetoninis „Trijų kryžių“ paminklas. 1950 metais – sovietinės valdžios įsakymu paminklas buvo susprogdintas, o 1989 metais – atstatytas. Šis monumentas laikomas tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai simboliu.

Alytuje - skulptūra „Laisvės angelas“

Paminklas sumanytas pastatyti 1928 metais, minint pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Įspūdingos skulptūros autorius – žymus skulptorius dzūkas Antanas Aleksandravičius. Paminklas buvo du kartus sunaikintas. Vieną kartą gamtos, kitą – žmonių. 1934 m. į ją trenkus žaibui skulptūra subyrėjo, tačiau po trejų metų ji buvo atstatyta. Šeštame dešimtmetyje paminklas buvo nugriautas politiniais sumetimais. Dar kartą atstatytas 1991 metais. Skulptūra yra 13 metrų aukščio, t.y., ją sudaro 9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas.

Kaune - Laisvės alėjos fontanas

1953 m. miesto generaliniame plane Naujamiestyje buvo numatyta pėsčiųjų zona. 1973 m. imta svarstyti alėjos perspektyvą. Tuometinis Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas pasiūlė įkurti pėsčiųjų zoną. 1982 m. lapkričio 6 d. buvo baigta Laisvės alėjos rekonstrukcija. Tai buvo antroji pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje. Neabejotinai to meto puošmena ir viena romantiškiausių vietų, kuriose tiek šiandien, tiek anksčiau būdavo skiriami pasimatymai – Laisvės alėjoje prie fontano. Architektė Vanda Paleckienė.


Klaipėdoje - kompozicija „Vaikystės svajonė“

Kruizinių laivų terminale iškilusi kompozicija „Vaikystės svajonė“, kurią sukūrė architektas Vytautas Paulionis ir skulptorius Svajūnas Jurkus, tapo savotišku uostamiesčio simboliu. Visus į Klaipėdos uostą užsukančius laivus pasitinka ir išlydi nuo krantinės mojantis natūralaus dydžio berniukas su šuniuku. Prie jų pamėgo fotografuotis ne tik klaipėdiečiai, bet ir kruizinių laivų keleiviai.

Marijampolėje - Meilės tiltelis

Poezijos parke 2008 m. savivaldybės vadovų pastatytas Meilės tiltelis, ant kurio turėklų jaunavedžiai kabina savo širdžių spynas. Tiltelį puošia savivaldybės herbas ir Propercijaus žodžiai „Meilę jaunystė šlovina“. Tikėtina, kad šis tiltelis brangus ne vienai Sūduvos sostinės porai.

Panevėžyje - Juozo Miltinio paminklas

Legendinio teatro režisieriaus, Panevėžio teatro įkūrėjo Juozo Miltinio paminklas sukurtas 2007 metais. Šalia J.Miltinio dramos teatro stovintis paminklas traukia būriuotis jaunimą, puošia centrinę miesto dalį, Laisvės aikštę. Paminklo autorius – skulptorius Remigijus Midvikis.

Šiauliuose - Saulės laikrodis su dekoratyvine skulptūra „Šaulys“

Saulės laikrodžio aikštės svarbiausias akcentas – Stanislovo Kuzmos paauksuota, bronza padabinta beveik keturių metrų aukščio dekoratyvinė skulptūra „Šaulys“. Dažnai „Auksiniu berniuku“ vadinama skulptūra ir aikštės grindinyje įlieti, valandas žymintys skaičiai – 12, 3 ir 6 - tarsi sujungia tris Šiaulių simbolius: Saulę, įprasminančią miesto žemėse įvykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir Laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą (1236 m.). Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje. 

Tauragėje – fontanas prie esamos L.Žuklio skulptūros „Taika“

Fontanas yra aikštėje, Vytauto bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje. Tauragiškių ir miesto svečių poilsiui rekonstruotoje aikštėje, šalia L. Žuklio skulptūros ,,Taika“ įrengtas viduje apšviestas fontanas, kurio vandens srovė siekia nuo 30 cm. iki 1,75 m. Fontane yra 75 vandens purkštukai, o vandens purškimas – reguliuojamas. Aikštė išklota rudomis trijų atspalvių klinkerio plytelėmis, pasodinta pušaičių, tujų, kininių dygliuočių, palikti du seniau sodinti  kaštonai.

Telšiuose - skulptūra-paminklas „Žemaitijos legendos“

2008 metais Telšių mieste Insulos kalvos papėdėje pastatytas skulptoriaus Romualdo Kvinto paminklas „Žemaičių legendos“. Paminklas vaizduoja vaikus ant nugaros nešančią mešką – motiną. Pirmasis meškiukas yra skirtas menininkams, kūrėjams, kurie buvo Žemaičių tautos varomoji jėga. Antroji skulptūra – vaikas, simbolizuojantis patriotą žmogų, kuris visiškai pasišventęs, saugantis, puoselėjantis ir kovojantis už savo tautą. Trečiasis – diplomatas, tai žmogus gebantis rasti sprendimą net kebliausioje situacijoje. Skulptūra primena vis dar liaudyje gyvas legendas apie meškas, padėjusias žemaičiams auklėti vaikus. Ši skulptūra yra labai mėgiama tiek vaikų tiek suaugusių, kurie tiki, kad patrynus meškos nosį išsipildys jų norai. Idėjos autorius – architektas Algirdas Žebrauskas.

Utenoje - Dauniškio parko pontoninis lieptas

Dauniškio ežere esantis lieptas įrengtas 2009 metais. Liepto ilgis 52 m, plotis-10 m. Lieptą iš karto pamėgo jaunimas. Tai jų pasimatymų ir susitikimų vieta. Šalia liepto, Dauniškio parke vyksta miesto renginiai, šventės. Prie liepto mėgsta įsiamžinti miesto svečiai, abiturientai mokyklos baigimo proga, jaunavedžiai. Projekto vadovas Ričardas Belozaras.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją