„Elgesys su „Žygio prie Juodosios jūros“ žirgais kelia didelį susirūpinimą gyvūnų gerove Lietuvoje. Šio žygio metu žirgai buvo verčiami atlikti užduotį be tinkamo pasiruošimo, kompetencijos ir inventoriaus“, - cituojama WSPA organizacijos pranešime.
Pakenkė sveikatai
WSPA atstovų teigimu, įvertinant įveiktą atstumą bei vietovės pobūdį, kelionė buvo itin kenksminga žirgų sveikatai. WSPA Naminių bei darbinių gyvūnų padalinio vadovė Suzanne Rogers tvirtino, kad žygyje akivaizdžiai trūko atitinkamos gyvūnų gerovės kompetencijos: tiek pasiruošimo, tiek ir pačios „ekspedicijos“ metu.
„Stebėdami šią kelionę, buvome itin susirūpinę arkliais ir jų būkle, o ypač tuo, kad viena kumelė žygio metu krito. Primygtinai raginame Lietuvos valdžios institucijas įsikišti ir imtis visų būtinų priemonių užkirsti kelią šių gyvūnų gerovės blogėjimui ateityje“, - teigė S.Rogers.
Ji pridūrė, kad būdama Europos Sąjungos nare, Lietuva turėtų išlaikyti aukštus gyvūnų gerovės standartus, kurie atsispindėtų ir tarptautiniu mastu.
Trūko rimtesnio požiūrio
Prieš penkis šimtus metų vykusius žygius žemaitukais turėjusi atkartoti kelionė sulaukė ir lietuviškų gyvūnų globos organizacijų dėmesio. Anot Žirgų globos asociacijos direktorės Eglės Gerulaitytės, apmaudu, kad dėl nekompetencijos ir elementarių žirgininkystės dalykų neišmanymo žygyje stipriai nukentėjo tiek gerų ir sveikų žemaitukų.
„Nors pati idėja tikrai graži ir sveikintina, neabejojame, jog žygis turėjo būti organizuotas kur kas rimčiau. Patys žygio dalyviai vos prasidėjus kelionei pripažino, jog daugumai žirgų netinka balnai, tačiau jų nekeitė ir jojo toliau. Tokioms ilgoms distancijoms balnai turi ne tik idealiai tikti žirgams, bet ir būti specialios paskirties. Tokie, kaip ištvermės jojimo balnai, kurie kur kas geriau paskirsto raitelio svorį, nei žygio dalyvių naudotas inventorius“, - sakė E.Gerulaitytė.
Apie prastą inventoriaus būklę paliudijo vos per kelias dienas ant žirgų nugarų atsivėrusios žaizdos. „Akivaizdus ir keleto raitelių patirties trūkumas – tai pripažįsta ir Vilniaus žirgyno vadovas Stasys Svetlauskas. Šiurpina visiškai beprasmė kumelės Alsetos mirtis, kurios, neabejojame, buvo galima išvengti“, - pareiškė E.Gerulaitytė.
Žirgas – motociklas?
Žirgų globos asociacijos vadovės teigimu, ne koks vaizdas vilniečius pasitiko ir šeštadienį vykusiame raitelių sutikime Vilniaus centre. „Akis badė be galo išliesėję, įdubusiomis nugaromis žirgai – tikrai ne taip turėtų atrodyti sveiki ir gero įmitimo žemaitukai. Jei būtų įmanoma atlikti nepriklausomų ekspertų vykdomus tyrimus, esu tikra, jog paaiškėtų, kad dauguma šių žirgų kenčia raumenų ir sąnarių skausmus. Veikiausiai bent keli yra pasitempę sausgysles, dėl dažnai leidžiamų vaistų ir koncentruotų pašarų greičiausiai yra ir skrandžio opų,“ - įsitikinusi E.Gerulaitytė.
Pasak jos, nors pati žygio idėja išties žavi ir skleidžia istorinę dvasią, stebint kelionės eigą, spaudoje net ir apie žirgus neišmanantiems žmonėms buvo akivaizdu, kad gyvūnai kenčia. „Kokią žinutę tai siunčia visuomenei? Ogi tokią, jog žirgas prilyginamas motociklui: jei nebeveikia – sėdi ant kito. Todėl WSPA įspėjimas verčia susimąstyti, kur Lietuva yra gyvūnų apsaugos srityje: XXI amžiaus Europoje ar vis dar sovietinėje gūdumoje“, - retoriškai klausė E.Gerulaitytė.
Prieštaringai išgarsėjusio žygio metu devyni raiteliai per 40 dienų nujojo beveik du tūkstančius kilometrų nuo Senųjų Trakų iki Juodosios jūros ties Očakivu.
