Matant tokias tendencijas verta pagalvoti, kodėl taip ilgai užtrunka tų idealų įgyvendinimas. Pagrindinė priežastis, mano manymu, yra ta, jog atsirado didžiulė praraja tarp politinio elito ir likusios visuomenės dalies. Visuomenė yra visiškai atskirta nuo svarbiausių politinių sprendimų priėmimo proceso, daugelis valdžios sprendimų yra vykdomi už visuomenės akių. Daugelio turtų bei įtakų pasidalijimo mes dažniausiai nežinome, todėl visus politikus nuklijuojame vagių etiketėmis.
Gal kartais tos etiketės atsiduria ir ant visiškai nekaltų politikų, bet visuomenėje vyraujanti neapykanta politikams natūraliai nuspalvina politines figūras neigiamomis spalvomis. Ar tas visuomenės atskyrimas įvyko tik valdžios pastangomis? Aišku, kad ne. Iš dalies ir pati visuomenė, atslūgus dainuojančios revoliucijos nuotaikoms, pasišalino ir atsiribojo nuo politinių sprendimų bei pačių politikų.
Matant ir šių dienų politikus, kurie vis labiau bet kokia kaina siekia išpopuliarėti, o ne skirti pagrindinį dėmesį jų tiesioginiam darbui, nelabai norisi turėti kokių nors sąsajų su jais. Turbūt dabar daugelis gailisi 2008 metų Seimo rinkimuose balsavę už Tautos prisikėlimo partiją, nes šios partijos atstovai akivaizdžiai parodė, jog jų vieta tikrai ne politikoje, o šou verslo pasaulyje. Jie puikiai įgyvendino jų humoro forma sakytą šūkį tuo metu valdžioje esantiems politikams, jog „jūs jau prisidirbot, leiskit ir mums prisidirbt“. Tik už šio šūkio nuoseklų vykdymą „prisikėlėlius“ galima ir pagirti.
Reikia pažvelgti ir į kitą esminę Lietuvos problemą - emigraciją. Filosofas V. Radžvilas net pasiūlė emigraciją pavadinti „tautos išsivaikščiojimu po pasaulį“ dėl milžiniško emigracijos masto. Aš taip pat sutinku, jog tokie dalykai yra neįsivaizduojami ir labai pavojingi mūsų visai tautos ateičiai, nes greit nebebus pagrindo turėti nepriklausomybės, kai nebeliks joje gyvenančių Lietuvos piliečių.
Ypač mane stebina valdžios abejingumas šiai problemai. Tiesa, dabar yra kuriama „Globalios Lietuvos“ idėja, kuri atrodo ganėtinai juokingai. Vyriausybė bando kovoti su emigracijos pasekmėmis, bet ne priežastimis. Todėl ir toliau nebegalėdamas pakęsti tautos persikėlimo, manau, nebėra laiko ir toliau mums visiems sėdėti rankas sudėjus.
Visus skatinu pagaliau tapti neabejingais piliečiais ir burtis į įvairius judėjimus, dalyvauti diskusijose, siūlyti iniciatyvas savivaldos lygmeniu. Tai ypač svarbu, nes savivalda yra demokratijos pagrindas ir mes turime pramerkti akis, pakilti ir bandyti pakeisti situaciją mūsų valstybėje.
Jei ir toliau mes nereaguosime ir nieko nesiimsime, tada situacija ir toliau išliks tokia pat, o gal net ir dar pablogės. Juk mes dabar savo valdžiai sukuriame tobulas sąlygas daryti ką jie nori, nes mūsų abejingumas jiems yra naudingas. Jie gal ir to siekia. Pagaliau turime priartinti savivaldą ir valdžią arčiau piliečių ir užtikrinti sprendimų skaidrumą ir viešumą.
Net ir mums artimas filosofas E. Kantas teigė, jog norint teisingumo, būtinas ir viešumas. Tikiuosi, jog šios mano mintys nepaliks jūsų abejingų ir paskatins jus imtis iniciatyvos ir pradėti ką nors keisti. Tai yra būtina. Kuo ilgiau lauksime, tuo sunkiau bus išsijudinti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!