Jeigu namuose turite augintinių, jie kantriai kantriai laukia Jūsų pasirodymo ir, galbūt, ištrūkimo arčiau gamtos – trumpo pasivaikščiojimo lauke. Iki mūsų sugrįžimo namo dar kelios valandos ir gal iki to kiekvienas būsite pamiršę šį tekstą ir tai, kad šiandien Tarptautinė gyvūnų diena.
Bet jei ne - kuo Jūs ją pažymėsite – skanėstu, dovanėle ar kitu augintiniu, kad kitą kartą būtų smagiau laukti? (kas šiuo tituluojamu „krize“ laikotarpiu mažai tikėtina). Svarbiausia, kad skirtumėte bent šiek tiek daugiau dėmesio savo išrinktiesiems ir patys patirtumėte jų meilės ir ištikimybės dovaną dar kartelį. Nes kiekvienas kartas gali būti paskutinis. Ne tik gyvenimo dėsnių, bet ir mūsų pačių valia. Sunkūs laikai mums - trumpi daugumai jų.
Nepiktnaudžiausiu Brisiaus galo (nesuprastos istorijos apie taurų poelgį šeimininko, kuris padarė galą savo šuniui nepalikdamas jo svetimiems) pasakojimo metodais ir stilistika. Nebandysiu šiurpinti gal kam iškalbinga, bet man, o manau ir skaitytojui, ne ką daugiau suvokiama tonomis per metus utilizuotų gyvūnų statistika.
Tarp jų benamiai šunys ir katės - pačių šeimininkų atiduoti gyvūnai, šungaudžių pagauti, galbūt ir visai nekaltai pasprukę ar pasimetę mylinčių šeimininkų keturkojai. Krizės laikotarpiu, iki ataskaitų pateikimo, tas nepaprastas skaičius kasdien vis didėja ir aš turiu beveik jau tik sportinį interesą bent kiek jį pristabdyti. Todėl norėčiau pateikti šiek tiek naudingos informacijos visiems trims tonų sudedamųjų dalių atvejams.
Pradėsiu nuo benamių. Yra širdingų žmonių, kuriems jie rūpi ir kurie aukoja savo laiką ir lėšas, stengdamiesi jiems padėti – maitindami, suteikdami prieglobstį (čia kalbu ir apie gyvūnų prieglaudas). Gyvūnų prieglaudose, pagal įstatymų nustatytą tvarką, vykdoma populiacijos kontrolė ir gyvūnai yra sterilizuojami. Sterilizuojami ir dėl to, kad tai vienintelis, nors kol kas ir bevaisis, būdas sumažinti patenkančių į gyvūnų prieglaudas gyvūnų skaičių.
Yra ir kita grupė gerų žmonių, tiesiog savo valia padedančių benamiams gyvūnams išgyventi parūpindami jiems ėdesio. Jau nesakysiu, kad tuo pačiu jiems yra sudaromos lengvesnės sąlygos veistis, tačiau noriu perspėti tuos nuoširdžius žmones, kad įstatymas leidžia benamių kačių (apie šunis negali būti kalbos) šėrimą tik tuo atveju, jei yra dalyvaujama jų populiacijos kontrolės programoje, o tai reiškia, jog šeriamos katės turi būti sterilizuotos ir paskiepytos.
Kitais atvejais, bet kam pasiskundus ar šiaip gyvūnus pastebėjus miesto Gyvūnų karantinavimo tarnybai, ji privalo gyvūnus karantinuoti ir neatsiradus šeimininkui, utilizuoti. Todėl, norėdami šerti savo kieme ar kur netoliese apsigyvenusią katę (kates), turėtumėte pasirūpinti jų sterilizavimu ir paskiepijimu.
Taip pat turėtumėte savo seniūnijai pristatyti prašymą ir planą - kur norėtumėte įrengti šėryklą ir įsipareigoti ją prižiūrėti. Šėrykla negali būti arti vietų, kur gyvena ar būna žmonės, o ypatingai netoli vaikų žaidimų aikštelių.
Atlikus kačių sterilizaciją ir vakcinavimą, galėsite būti ramūs, kad šungaudžiai Jūsų globojamų kačių nelies, nes sterilizuojant, jos bus pažymimos, nukerpant joms vieną trečdalį ausytės. Žinoma, toks susitarimas negalioja, jei gyvūnas dėl ligos ar savo elgesio kelia grėsmę žmonėms ar kitiems gyvūnams.
Norintiems tinkamai pasirūpinti laukinėmis katėmis, rekomenduoju informacijos ir pagalbos kreiptis į jų mieste veikiančią gyvūnų prieglaudą, kurių savanoriai noriai padės ar bent jau suteiks informaciją, kokioje veterinarijos klinikoje galima būtų pigiau atlikti sterilizaciją. Katino kastravimo kaina bus apie 40Lt, katytės - apie 80Lt.
Progai pasitaikius, noriu paskatinti namų bendrijas surinkti ir paaukoti reikiamą sumą jų kiemo katėms sterilizuoti, po ko galėsite žymiai ramiau ir tyliau gyventi, nes katės nesives palikuonių, mažiau plis ligos, nebebus „morčiaus serenadų“, nes sterilizuotos katės jas pamirš, bet neįleis į savo teritoriją kitų kačių.
Atėjo eilė ir tikriesiems šeimininkams. Tikiu, kad gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, todėl nesiryžtu beatodairiškai jų smerkti, nes dar tikiu ir tuo, kad nei vienas žmogus nepaliktų savo augintinio be širdies graužaties. Patvirtinimui galiu pasakyti, kad kai kurie iš jų kartais nė nenuvokia, kad savo gyvūną atiduoda lygiai kaip ir tikros gyvūnų prieglaudos, gyvūnų prieglauda vadinamai karantinavimo tarnybai. Todėl primygtinai siūlau prieš atiduodant gyvūną pasidomėti, kur atiduodate savo gyvūną ir kas jo laukia, nes kartais ne pikta valia padaroma tai, kas nebuvo ketinta.
Karantinavimo tarnybos, pagal mūsų Respublikos įstatymą, suteikia gyvūnui vadinamą globą iki 14 dienų, o po to jį privalo utilizuoti (mažai kam žinomu būdu). Išskirtiniu atveju tarnyba, turėdama tam sąlygas, gali suteikti ilgesnę globą, bet ar lengva būtų Jums rasti kokį išskirtinį atvejį, kai „gaminate“ šimtą tonų su kaupu?
Karantinavimo tarnyba turi 3 pagrindines funkcijas – pagauti be priežiūros esantį gyvūną ir jį utilizuoti, taip pat neišvengiamai suteikiant laikiną globą. Teko girdėti, kad net pagavus gyvūną su mikroschema, apie tai jo šeimininkas nėra informuojamas. Taigi šeimininko paieškos į šias funkcijas, ko gero, neįeina.
Visuomeniniu ar asmeniniu pagrindu veikiančios gyvūnų prieglaudos kaip tik išsikelia šiuos uždavinius – rasti esamą ar naują šeimininką gyvūnui, visomis priemonėmis kovojant, kad jo netektų užmigdyti (tai daroma tik tuo atveju, jei gyvūnas beviltiškai serga ar yra smarkiai sužeistas, stengiantis išvengti bereikalingų kančių).
Kartais, atiduodant gyvūną į tokią prieglaudą yra tikimąsi, kad šeimininkas nedidele suma bent iš dalies prisidės prie gyvūno išlaikymo kol jam bus surasti nauji namai. Daugumą tai atbaido, o kai kuriuos netgi piktina.
Noriu pasinaudoti šiandiena ir paraginti visus, neabejingus toms dar gyvoms uodegytėms, prisidėti prie savo rajonų prieglaudų gyvavimo bent simboline suma. Galbūt kaip tik ten per kokį nelemtą nuotykį, kurią dieną bus išgelbėtas Jūsų augintinis.
Tam tikslui turiu atskleisti, jog „Lesės“ tinklalapyje rasite visas Lietuvoje veikiančias gyvūnų prieglaudas ir miestų karantinavimo tarnybas, todėl čia drąsiai galite ieškoti ir savo augintinio, jei šis netyčia pasimestų, prašyti pagalbos savanorių bei patalpinti savo pamestinuko skelbimą.
Paremdami prieglaudas, sumažinsite ir paskutinę metinių tonų sudedamąją dalį – gyvūnus, pagautus šungaudžių, bet turinčius šeimininkus, nes remdami prieglaudas, sužinosite ir kur jos yra bei kur ieškoti savo augintinio dingimo atveju ir laiku spėsite užkirsti savo gyvūnui kelią į tą milžinišką utilizuotųjų kalną.
Šeimininkams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais ir sukantiems galvą, kaip išlaikyti savo (keturkojį) augintinį, galiu išduoti paslaptį, kad pigiau nei bet kuris sausas maistas šuniui, Jums atsieis turguje pirkti skerdienos atpjovas, kurias galite užšaldyti šaldiklyje ir kurių kasdien dideliam šuniui reikės maždaug kilogramo. Karts nuo karto pridėkite košės ir daržovių ir netrukus Jūsų augintinis atrodys taip, kad galėsite reklamuoti sausą maistą.
Šia proga noriu draugiškai paraginti ir gyvūnų maisto gamintojus bei platintojus atsižvelgti į esamą situaciją ir, sudarant kainodaros planus, įtraukti gyvūnų prieglaudas kaip informacijos apie rinką šaltinį, nes užmigdyto ar kitaip numarinto gyvūno šeimininkas jau niekada nebepirks jų parduodamo maisto, o prieglaudų savanoriai ir darbuotojai iškart jaučia atiduodamų ir paliekamų gyvūnų pagausėjimus.
Ieškodami sprendimų, o ne pasiteisinimų, bendromis pastangomis galime nuveikti labai daug ir tikiuosi, kad šiandiena tai parodys.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!