Kaltas pajamų turintis ir bandantis juos susigrąžinti pajamas deklaruodamas. Ir kaltas dvigubai: pirmą kartą dėl to, kad turi pajamų ir jų neslepia. Juk nekaltumo prezumpcija šiuo atveju galioja gaunantiems pajamas „vokeliuose“ – anie ne tik kad negaudomi ir mokesčiais nebaudžiami, bet dar ir įvairiomis lengvatomis bei išmokomis paskatinami. Antru kartu toks turintis ką susigrąžinti iš permokėtų mokesčių asmuo kaltas tampa, kai suvokia, kad maksimaliam NPD neuždirbo ir pasinaudoti tegalės tik dalimi. Nors kitose šalyse šis dydis yra taikomas visu dydžiu.
Kaltas susirgęs, kad trokšdamas nemirti, išdrįso sumokėtais mokesčiais pasinaudoti ir kyšio neduoti. Juk taip jis iš dirbančio – mokesčius mokančio – atima viltį, kad sumokami mokesčiai kada nors bent minimaliai grįš.
Kaltas ir nelaimėlis, kuris dėl vienų ar kitų priežasčių patenka į valstybės remtinų asmenų grupę. Jis tampa tuo valstybės kenkėju, kurį tenka išlaikyti visiems dirbantiems ir mokesčius mokantiems. Ir nesvarbu, kad daugelį metų toks asmuo pats dirbo, mokesčius mokėjo ir taip kitus nelaimėlius šelpė bei valstybės aparatą išlaikė.
Kaltas jis ir tuomet, kai nusprendžia pasinaudoti Darbo biržos teikiamomis privilegijomis. Ten jis sužino, kad gaus skurdžiaus išmaldą, nors iki tampant bedarbiu (kai darbas nebuvo tik svajonė) galimai vien mokesčiais sumokėdavo N kartų daugiau. Be to, jam darbu tampa pats nedarbas – reikia paromis prie telefono aparato budėti ir palaimingojo skambučio iš šios įstaigos laukti, o sulaukus – darbuotis ne tik kad reikalaujamos patirties, kvalifikacijos ar išsilavinimo neturinčio, bet ir neatitinkančiose sferose. Jei ne – bus dar kartą apkaltintas, jog yra biudžeto grobstytojas ar veltėdis ir išmestas iš palaimingųjų sąrašo.
Dar kaltesnis žmogus tampa tuomet, kai, nepakėlęs valdžios ir visuomenės psichologinio kaltinimo ar savo sąžinės graužaties, sumąsto pradėti dirbti ir jam pasiseka darbą rasti. Praktiniai pavyzdžiai visuomet tikroviškiausiai atspindi situaciją. Taigi: penkios panašios, bet kartu visiškai skirtingos šeimų, auginančių po tris (darželinukas ir du mokyklinio amžiaus) vaikus, istorijos.
Pirmoji: abu tėvai nedirba ir yra registruoti kaip oficialūs bedarbiai. Bedarbio pašalpos mokėjimo terminai baigėsi. Taigi, viso jų pajamos sudaro 0 Lt. O darbo vis dar nėra... Tokiai šeima tampa socialiai remtina ir gauna socialinę pašalpą (1575 Lt/mėn.), išmokas vaikams (156 Lt/mėn.), lengvatas būsto šildymui ir karštam vandeniui (jei turimas turtas neviršys nustatytų normatyvų) bei darželio mokesčio lengvatas (viso vidutiniškai apie 200 Lt/mėn.) bei vienkartinę paramą mokyklos reikmenims įsigyti (312 Lt (kad būtų lengviau vertinti, išdalinkim ją į 26Lt/mėn. santykį) ir nemokamą vaikų maitinimą mokyklose (dar apie 160 Lt/mėn.). Viso tokia šeima tiesiogine ir netiesiogine parama gauna apie 2117 Lt.
Antroji: abu tėvai nedirba ir yra registruoti kaip oficialūs bedarbiai. Bedarbio pašalpos mokėjimo terminai nesibaigė. Abu tėvai gauna bedarbio pašalpą (vidutinė 500Lt/mėn.). Taigi, viso jų pajamos sudaro 1000Lt (t.y. po 200Lt/asmeniui). Tokia šeima tampa socialiai remtina ir gauna socialinę išmoką (dar 405 Lt/mėn.), išmokas vaikams (156Lt/mėn.), šildymo lengvatas bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų lengvatas (viso vidutiniškai apie 200Lt) ir nemokamą vaikų maitinimą mokyklose (dar apie 160 Lt). Viso tokia šeima tiesiogine ir netiesiogine parama gauna apie 1921 Lt.
Trečioji: abu tėvai dirba. Abiejų pajamas sudėjus ir mokesčius atskaičius, asmeniui šeimoje lieka po 349Lt (viso 1745Lt/mėn.). Šiuo atveju pajamas mažins išlaidos, kad galėtų dirbti (kelionė, drabužiai, maistas ir t.t. ...) vidutiniškai po 200Lt kiekvienam. Pagal galiojančią tvarką, tokia šeima vis dar yra socialiai remtina, bet socialinės išmokos jau nebegaus, nes mokėtinas skirtumas bus per mažas. Bet vis dar gali tikėtis gauti išmokas vaikams (156Lt/mėn.), šildymo lengvatas bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų lengvatas (dar vidutiniškai apie 200Lt) ir nemokamą vaikų maitinimą mokyklose (dar apie 160Lt/mėn.). Viso tokiai šeimai pajamų ,,į rankas“ liks 1745-400=1345Lt/mėn., o tiesiogine ir netiesiogine parama gaus apie 516Lt. Taigi, viso 1861Lt/mėn.
Ketvirtoji: abu tėvai dirba. Abiejų pajamas sudėjus ir mokesčius atskaičius, asmeniui šeimoje lieka po 360Lt (viso 1800Lt). Šiuo atveju pajamas mažins išlaidos, kad galėtų dirbti (kelionė, drabužiai, maistas ir t.t. ...) vidutiniškai po 200Lt/mėn. kiekvienam. Tokia šeima jau nebetenka socialiai remtinų asmenų statuso. Taigi, gali tikėtis gauti išmokas vaikams (156Lt) ir nemokamą vaikų maitinimą mokyklose (dar apie 160Lt). Viso tokiai šeimai pajamų ,,į rankas“ liks 1800-400=1400Lt/mėn., o tiesiogine ir netiesiogine parama gaus apie 316Lt. Taigi, viso 1716Lt.
Šiais atvejais šeimos turi teisę dar gauti paramą iš intervencinių atsargų – t.y. maisto ,,paketus”, pagerinančius jų išgyvenimo perspektyvas kruopomis ir miltais. Dėkui ir už tai.
Penktoji: abu tėvai dirba. Abiejų pajamas sudėjus ir mokesčius atskaičius, asmeniui šeimoje lieka po 530Lt (viso 2650Lt). Šiuo atveju pajamas mažins išlaidos, kad galėtų dirbti (kelionė, drabužiai, maistas ir t.t. ...) vidutiniškai po 200Lt/mėn. kiekvienam. Tokia šeima Lietuvoje yra pasiturinti ir į jokias Valstybės paramos ar skatinimo formas nebegali pretenduoti. Viso tokiai šeimai pajamų ,,į rankas“ liks 2650-400=2250Lt.
Atkreipkite dėmesį: du suaugę žmonės palieka savo tris atžalas namuose ar įstaigose su vienu tikslu: pakankamos šeimai pajamos. Rezultatas – su pirmąja šeima lyginant, papildomai uždirbami 133Lt ir jokių papildomų mokesčių lengvatų ar kitų skatinimo dirbti priemonių. Tik auklėms ar įstaigose palikti vaikai, pervargimas ir visi kiti užimtumo padariniai.
Pastarieji pavyzdžiai aiškiai įrodo, kad labiausiai kaltas ir dėl to baudžiamas mūsų šalyje yra galintis dirbti ir linkęs sąžiningai mokėti mokesčius pilietis. Kaltas, kad dirbdamas mažai BVP sukuria, mažai mokesčių sumoka ir mažai naudos valstybei atneša. Po tokių kaltinimų apie asmeninę naudą net mąstyti yra šventvagystė. Nors būtent asmeninė nauda visame pasaulyje yra pagrindinis motyvacinis mechanizmas. Todėl ir baudžiamas kaltininkas būtent tokia bausme – kuo daugiau dirbi, tuo mažiau uždirbi.
Ir nereikia paskui stebėtis, kad protingesni nedirba, mokesčių nemoka ar palieka kraštą, kur kiekvienas dirbantis tampa Buratinu, užkasančiu savo pradirbtą laiką, tikėdamas, kad kada nors išaugs pinigų medis.
Dirbančias ir save bei savo atžalas išlaikančias ir mokesčiais bėdulius paremiančias šeimas valstybė galėtų ar turėtų palaikyti ir visokeriopai skatinti. Tam, regis, yra garsusis NPD (neapmokestinamas pajamų dydis), tačiau Lietuvoje jis net kelis kartus mažesnis nei kitose šalyse ir beveik nesusietas su šeimoje išlaikomų (vaikų ar neįgalių) asmenų skaičiumi. O ir pasinaudoti juo pilnai gali ne visi. Taigi, kol mokesčių bausme skatinsime dirbti – išlaikytinių skaičius tik augs. Ir toliau turėsime labai daug pretekstų kaltinti valstybę, visuomenę ir vieni kitus...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!