Tokia situacija susiklostė po to, kai buvo priimtas Šilumos ūkio įstatymas ir sudarė gyventojams galimybę pasirinkti vieną iš dviejų karšto vandens tiekimo tvarkų bei pasirinkti šios paslaugos tiekėją.
Į DELFI besikreipusios skaitytojos namo gyventojai, prieš tai mokėję „Vilniaus energijai“, nuo šių metų gegužės nusprendė už karštą vandenį atsiskaityti su „Vilniaus vandenimis“, tačiau to padaryti negali. „Gavome pranešimą iš „Vilniaus vandenų“, kad neva nuo gegužės 1 dienos mums auga skola už karšto vandens tiekimą, tačiau už jį susimokėti „Vilniaus vandenims“ negalime dėl, kaip pati įmonė nurodo pranešime, „teisės aktų neišbaigtumo“.
Be to, mūsų namą administruojanti įmonė nėra pasirašiusi sutarties su „Vilniaus vandenimis“, nes savivaldybė kažkodėl to neleidžia. Reiškia tol, kol nepasirašyta sutartis, mes turime mokėti už vandens pašildymą pagal senąją tvarką, t.y., „Vilniaus energijai“, o ši neįtraukia mokesčio į siunčiamas sąskaitas, dėl to auga mūsų įsiskolinimas“, - painią situacija aiškino Antakalnio gyventoja Rita.
Ritos minimuose „Vilniaus vandenų“ gyventojams siunčiamuose pranešimuose apgailestaujama, kad „dėl teisės aktų neišbaigtumo sutriko atsiskaitymai už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti“. Taip pat šiuose pranešimuose gyventojams siūloma kreiptis į namą administruojančią įmonę ir raginti ją sutikti pasirašyti geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti tiekimo sutartį arba laikinai atšaukti apsisprendimą dėl 2 - ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo ir pasirinkti 1 - ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai namo karšto vandens tiekėjas - „Vilniaus energija“. Šiame pranešime taip pat siūloma kreiptis į „Vilniaus energiją“, kad ši atsiųstų sąskaitas už karšto vandens ruošimui pateiktą geriamąjį vandenį nuo šių metų gegužės 1 dienos, mat kitu atveju gali „didėti skola už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti“.
Tokia tvarka supainiojo visus: „viena įmonė ragina gyventojus raginti kitą įmonę siųsti sąskaitas“, - situacijos absurdiškumą pabrėžia Rita.
Tvarka paini, nes įstatymas nenumato kaip ji turėtų būti įgyvendinama
„Seimas priėmė įstatymą ir nusprendė, kad gyventojai gali organizuoti karštojo vandens gamybą patys. Antrą būdą, kai atskirai būtų perkama šiluma karšto vandens ruošimui ir geriamasis vanduo, Vilniuje pasirinko apie 700 namų. Po to įstatymo priėmimo iškilo problema, kas bus tas šalto vandens pirkėjas karštam vandeniui paruošti. Nuo šių metų gegužės 1 dienos šaltas vanduo yra tiekiamas, bet niekas už jį neatsiskaito“, - sako Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.
Jo teigimu, įstatymas konkrečiai nedetalizuoja, kaip turėtų būti įgyvendinama ši tvarka. „Dabar šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nėra apspręsta, kas turi būti šalto vandens ir šilumos energijos pirkėjas ir dėl to tas punktas yra labai skirtingai traktuojamas. Vieni mano, kad tai turėtų būti buto savininkas, kiti mano, kad tai turi būti kažkoks įgaliotas atstovas, kuris turėtų pasirašyti su dviem įmonėmis - šilumos tiekėju ir vandens tiekėju - sutartį. Jis turėtų skaičiuoti gyventojams mokestį už karštą vandenį, priiminėti įmokas, atsiskaitinėti su įmonėmis“, - DELFI sakė K. Karosas.
Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija taip pat išdėstė savo nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos: „Asociacija, išnagrinėjusi galiojančius teisės aktus, mano, kad tokie geriamojo vandens tiekėjų veiksmai, vartotojams keliamos sąlygos bei reikalavimai, grubiai pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas“.
Savo pranešime asociacija pabrėžė, kad šalies teisinė sistema nenumato jokių energijos pirkimo - pardavimo ir atsiskaitymo už suvartotą energiją sutartinių santykių tarp energijos tiekėjų ir daugiabučio namo valdytojo (administratoriaus), taip pat nenustato reikalavimų šiai tvarkai įgyvendinti įtraukti papildomus tarpininkus ar įgaliotus asmenis, o už atsiskaitymą su kiekvienu vartotoju butuose yra atsakingi energijos tiekėjai, jei jų tinklai yra prijungti tiekimui į daugiabutį namą.
Tuo metu K. Karosas sako, kad Energetikos ministerijoje jau svarstoma, kokius taisyklių pakeitimus reikėtų priimti, kad būtų išspręsta ši susiklosčiusi situacija.
Paklaustas apie gyventojams skaičiuojama nuo gegužės pradžios skolą, jis sako, kad jokie delspinigiai ir skolos neturėtų būti skaičiuojamos. „Ne dėl gyventojų kaltės visa tai vyksta, dėl to neturi būti skaičiuojami jokie delspinigiai, juk nėra jokių sutarčių. Prie derybų stalo turėtų susėsti dvi įmonės ir savivaldybė ir susitarti, rasti bendrą kalbą dėl šios situacijos“, - sakė savivaldybės atstovas.
Dėkojame DELFI skaitytojams už informaciją!
