Akis į akį su sumaištį keliančiais kelio ženklais

DELFI skaitytojas Ernestas (vardas pakeistas) prisimena ankstesnę patirtį aikštelėje prie „Helios city“ (Savanorių g. 1): „Aš pirmą kartą atvažiavau į aikštelę ir trumpam pastačiau mašiną. Tie ženklai ten buvo pastatyti dar neseniai.“ Vos įvažiavęs, vyras iškart pastebėjo panašius į standartinius ženklus, įspėjančius susimokėti. Jis pastebėjo, kad tai nėra tikrieji kelio ženklai. Ernestas nematytuosius ženklus suprato kaip nuorodą į požeminę aikštelę, todėl jis niekur nieko nemokėjęs nuėjo į prekybos centrą.

Grįžęs vyras rado netikėtą staigmeną – užkištą už automobilio valytuvų lapelį. Jis nusistebėjo įdomiu radiniu, kuriame parašyta, kad jam reikia susimokėti 50 litų, nes jis neužmokėjęs už stovėjimą. „Žiūrint pagal įstatymus baudas gali skirti tik valdžios institucijos ir tai pagal tam tikrus įstatymus, bet kokia įmonė baudų išrašinėti neturi teisės“, - stebisi teisiniais dalykais besidomintis DELFI skaitytojas. Tačiau Ernestas pripažįsta, kad rastame kontrolinio mokesčio kvite jam skirtas mokestis suformuluotas ne kaip bauda. Vyras ne tik nustebo, bet buvo kiek išgąsdintas, kad bus kreiptasi į skolų išieškojimo įmonę, jeigu jis laiku nesumokės.

Pasitaręs su teisininkais, Ernestas vis dėlto nusprendė nemokėti jam paskirto mokesčio. Tačiau istorija taip paprastai nesibaigė: jam buvo atsiųstas registruotas laiškas su įspėjimu, kad jeigu vyras nesumokės, bendrovė kreipsis į antstolius. Įpykęs Ernestas paskambino už tokias aikšteles atsakingai direktorei, pirmiausia argumentuodamas, kad tokia „bauda“ negalima, nes ženklai neinformatyvūs: „Įvažiavęs vairuotojas niekada neskaito taisyklių – jis žiūri ženklus, todėl galbūt, pamatęs kažkokius reklaminius skydus, jis gali paprasčiausiai nekreipti į juos dėmesio.“

„Mes pasiginčijom, sutarimo neradom, bet tuo ir baigėsi – daugiau aš jokių registruotų ženklų nuo to laiko negavau“, - apie nemalonaus incidento baigtį papasakoja vyras.

Kitas DELFI skaitytojas Augustas (vardas pakeistas), visai neseniai eksperimentuodamas su stovėjimu toje pačioje aikštelėje, išgyveno panašią situaciją. Nesusimokėjus už stovėjimą, jam buvo išrašytas, kaip jis sako, baudos kvitas. Augustui paklausus prižiūrėtojo, už ką jis turėtų mokėti, jam buvo paaiškinta, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vyras nusistebėjęs paklausė, kokį gi ženklą jis pažeidė. Augustui informuotas, jog informaciniai stendai, pasirodo, irgi yra tokie pat kelio ženklai kaip ir visi kiti.

Bendrovė jau bausta, kad nesusitvarko ženklų

Vilniaus miesto Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Evaldas Matonis dviprasmiškai vertina DELFI skaitytojų suformuluotą problemą: „Aikštelė prie „Helios city“ yra jų nuosavybės sklypas ir mokestį iš principo jie galėtų rinkti.“ Jis nurodo, kad bendrovė neturi teisės skirti administracinių nuobaudų, tačiau primena, kad jie faktiškai to ir nedaro. Tik už ženklo „Stovėjimas mokamas“ nepaisymą galima administracinė atsakomybė. E. Matonis pažeidusiųjų taisykles apmokestinimą vadina bendrovės taikoma prevencine priemone nuo nesusimokėjimo: „Jeigu žmogus nesusimoka, tai antstoliai tikrai negalės nieko padaryti.“

Eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas primena, kad Vilniuje yra ne viena šios įmonės valdoma aikštelė. Pasak E. Matonio, šios bendrovės direktorė jau buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Vilniaus miesto tarybos administracinė komisija skyrė baudą. E. Matonis argumentuoja baudos skyrimo priežastis: „Buvo užsiimama ta veikla, kuri iš principo mūsų akimis yra ne visiškai teisėta. Jiems skirta bauda, nes jie nesuderinę išsikabino reklaminius stendus, kad aikštelė yra mokama ir žmonėms ant automobilių palieka 50 litų mokesčio lapukus.“

Jis primena, kad Vilniaus miesto savivaldybė derina ženklų pastatymą tik gatvėse, keliuose, bet ne privačiose teritorijose. Bendrovės, norėdamos pastatyti standartinius kelių eismo ženklus, turėtų kreiptis į Kelių policijos valdybą ir su jais susiderinti tokių ženklų pastatymą. E. Matonis svarsto, jog tikriausiai policija neduoda leidimo dėl tų ženklų, todėl jie pasilieka tokius reklaminius ženklus.

„Kai administracinė komisija skyrė jiems baudą, davė jiems protingą terminą pereinamajam laikotarpiui, kad jie susitvarkytų šią problemą. Jeigu į tą problemą ir toliau jie nereaguos, tai ir toliau bus traukiami administracinėn atsakomybėn“, - tolesnę situacijos ateitį nušviečia savivaldybės atstovas. Jis įvardija, kad bendrovė turi dvi galimybes: arba gauti kelių policijos leidimą ir pasikeisti tuos ženklus standartiniais, arba įteisinti ir suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės Reklamos poskyriu dabar esančius ženklus. Pastaruoju atveju dabar esančius ženklus būtų galima traktuoti kaip informaciją ar reklamą.

50 litų – ne bauda, o mokestis

Bendrovės „P-parkas“ generalinė direktorė Daiva Nevidomskienė aiškina, kad visos jų bendrovės valdomos aikštelės yra privačiose teritorijose, dėl to ten kabo įmonės informaciniai stendai, kad aikštelėje stovėjimas mokamas bei aikštelėje galioja taisyklės, kurių turi laikytis tie, kurie pastato automobilius. Ji nurodo, kad taisyklėse yra rašoma, jog automobilių stovėjimas mokamas, o jei nesumokėta arba jei stovėjimo aikštelėje transporto priemonė stovi ilgiau nei nurodyta biliete, transporto priemonės savininkas apmokestinamas papildomu 50 litų mokesčiu. Ji paneigia, kad tai yra bauda už Kelių eismo pažeidimą: „Už tai baudžia policija.“

„Visi techniniai klausimai: statyti barjerą ar automatą, kokios formos, dydžio, šrifto ženklus kabinti, kad juos matytų klientas, yra derinami su šios srities ekspertais, kurie turi tarptautinę patirtį automobilių stovėjimo versle. Jų teikiamus pasiūlymus stengiamės įgyvendinti mūsų valdomose privačiose automobilių stovėjimo aikštelėse.“, - teigia D. Nevidomskienė.

Paklausta, su kokiomis problemomis bendrovei dažniausiai tenka susidurti, D. Nevidomskienė sako: „Labiausiai liūdina tai, ko mes negalime pakeisti – kai kurių klientų bendravimo kultūros lygis. Tikimės, kad ateityje šaukiančių, besikeikiančių neliks...“ Bendrovės generalinė direktorė tikisi, kad požiūris į mokamas aikšteles pasikeis: „Tai nėra tik būdas užsidirbti pinigų. Vakaruose paplitusi praktika apmokestinti aikšteles, kuriomis naudojasi didelis kiekis žmonių. Tai pagreitina automobilių srautus aikštelėje. Privačioje aikštelėje visada rasite vietos savo automobiliui, čia nesimėto šiukšlės, būna nuvalytas sniegas.“

Tik sutvarkyta aikštelė gali gauti leidimą kelio ženklams

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Statistikos ir analizės grupės specialistas Gytis Žilinskas aiškina, kad pagal kelių eismo taisykles, mokamoje aikštelėje turėtų būti įrengti kelių eismo taisykles atitinkantys ženklai. 

„Informaciniai stendai nėra kelio ženklai – jų su mumis nebūtina derinti“, - minimoje aikštelėje esančius ženklus apibūdina pareigūnas. Jis nurodo, kad kelių eismo dalyviui neprivalu vykdyti informaciniuose stenduose pateiktus reikalavimus, todėl policininkas mokesčio, renkamo už nesumokėtą stovėjimą, nevadina kelių eismo taisyklių pažeidimu. Aikštelėse pateikiamą informaciją pareigūnas vadina papildoma, todėl jis svarsto, kad reikalavimą susimokėti už stovėjimą vertėtų interpretuoti kaip rinkliavą už teritorijos nuomą.

Policininkas prisimena, kad ši bendrovė kažkada jau buvo pateikusi pirminį projektą kelio ženklams įsirengti, tačiau projektas nebuvo patvirtintas: šalia esantis namas dar nebuvo galutinai pastatytas. Kad toks projektas būtų patvirtintas, aikštelė turi būti iki galo įrengta - ir su policija suderintos linijos, ir invalidų vietos, ir rezervuotos vietos. „Turi būti viskas nuo...iki padaryta, aikštelė turi būti funkcionali. Negalime leisti pakabinti kelio ženklų, kol aikštelė galutinai nesutvarkyta – kol kas ten yra chaosas“, - priežastį, kodėl ankstesnis projektas nebuvo patvirtintas, įvardijo G. Žilinskas.

„Kai jie viską galutinai įrengs, tada greičiausiai gaus ir palaiminimą iš mūsų“, - ateities perspektyvas pateikė pareigūnas. „Kol nėra kelio ženklų, mes liekam stebėjimo būsenoje. Policija čia niekuo dėta“, - apie tai, kad policija bejėgė kištis į šią dviprasmišką situaciją užsimena G. Žilinskas.

Bendrovė „P-parkas“ sako, kad šiuo atveju 50 litų yra ne bauda, o papildomas mokestis. Tokį mokestį susimokėti reikalaujama tuo atveju, jei už stovėjimą nesumokėta arba jei stovėjimo aikštelėje transporto priemonė stovi ilgiau. Vis dėlto, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas baudą išaiškina kaip paskirtą bausmę pinigais. Taigi, neįvykdžius „P-parko“ keliamų reikalavimų, vairuotojai greičiausiai gauna baudą.

Dėkojame DELFI skaitytojui už informaciją!

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)