Vartotojų teisių sargai įmonėms baudų neskiria, vienintelė bausmė – informacijos paviešinimas. VVTAT savo tinklalapyje paskelbia įmones, nevykdančias Tarnybos sprendimų. Realios žalos atlyginimo vartotojui tenka toliau siekti teisme.
„Vartotojui lieka dvi galimybės: arba savo lėšomis kreiptis į teismą ir pradėti ilgą ir brangų teismo procesą, kainuosiantį kelis kartus daugiau nei buvo mokėta už batus, arba susitaikyti su esama situacija ir tikėtis, kad ateinantį sezoną lietuviška žiema nebus tokia negailestinga itališkai avalynei,“ – DELFI sakė Aurimas.
Aptrupėjo, pakeitė spalvą, leido drėgmę
31-erių Aurimas aulinius itališkus batus nusipirko vasario 2 d. Vilniuje, parduotuvėje „Verus batai“. 329 litų vertės pirkiniu jis džiaugėsi neilgai. Vos po kelių avėjimo dienų batų odos paviršiuje atsirado dėmės, netrukus ėmė trupėti kulno kraštai.
Jau vasario 10 d. pirkėjas pateikė pretenziją parduotuvei, reikalavo grąžinti pinigus, bet jos vadybininkai atsisakė tai daryti. Pakartotinai Aurimas kreipėsi ir vasario 23 d. Tačiau prekybininkų reakcija buvo tokia pati: jie teigė, kad gamybinio broko nėra, o mechaniniai pažeidimai atsirado dėl netinkamos batų priežiūros.
Tuomet vilnietis kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Ši nustatė, kad batai neatitinka kokybės reikalavimų ir patvirtino, kad pretenzija yra pagrįsta. Vadovaudamasi šia išvada VVTAT kreipėsi į parduotuvę valdančią bendrovę „Primadis“. Tačiau ši nesutiko su inspekcijos išvada, pasigedo kvalifikuoto tyrimo. Vis dėlto prekybininkas siekė taikiai baigti šį konfliktą, pasiūlęs kompensuoti pusę batų kainos arba neatlygintinai sutaisyti avalynę.
Aurimas nesutiko atgauti tik pusę sumos, o taisyti tokios kokybės batus jam taip pat atrodė beprasmiška. VVTAT ėmėsi dar sykį nagrinėti vartotojo skundą ir birželio 2 d. nutartyje konstatavo, kad jo reikalavimas grąžinti visą sumą yra pagrįstas.
Įmonė: pirkėjas piktnaudžiavo, institucijos atmestinai tyrė
Pardavėjas nesutiko grąžinti sumos, tuomet VVTAT apie jos sprendimo nevykdymą paskelbė savo tinklalapyje. Tačiau čia tarnybos dalyvavimas vartotojų teisių gynimo procese ir baigėsi. Vilnietis apstulbo, kai paaiškėjo, kad VVTAT nusprendė tik rekomenduoti pardavėjui grąžinti klientui pinigus, o pardavėjas, suprantama, rekomendaciją gali atmesti, kaip ir padarė šįkart.
UAB „Primadis“ direktorė Audronė Kirdienė DELFI sakė, kad Aurimo istorijoje įžvelgė piktnaudžiavimą ir tyčinį avalynės gadinimą. Kai pirkėjas pirmą kartą kreipėsi dėl to, kad batai leidžia drėgmę, jam buvo paaiškinta, kad odinę avalynę būtina specialiai impregnuoti. Kai antrą kartą buvo kreiptasi dėl trupančio kulno, tuomet pretenziją tyrę darbuotojai įžvelgė mechaninį pažeidimą, o ne gamintojo broką.
„Jei mūsų darbuotojai, kuriais pasitikiu, nusprendė, kad VVTAT neteisi, buvo tam priežasčių, - sakė ji. – Nenoriu sakyti, kad vartotojų skundus tiriančios institucijos nekompetentingos, suprantu, kad dabar jos sulaukia daug skundų, padidėjęs darbo krūvis.“ Ji priekaištavo, kad nors VVTAT tarpininkauja, tačiau iš esmės nepadeda siekti kompromiso, tiesiog vykdo susirašinėjimą.
„Situacija nemaloni ir vartotojui, ir įmonei, tačiau yra, kaip yra,“ – sakė A. Kirdienė.
Iš įstatymo dingo teisė bausti
Vartotojų teisių gynėjai sako neturintys teisės imtis sankcijų, skirti baudą. VVTAT direktorius Feliksas Petrauskas atkreipė DELFI dėmesį, kad įstatymų leidėjas surišo tarnybai rankas, kai 2007 m. pakoregavo Vartotojų teisių gynimo įstatymą. Iki tol, jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdydavo vartotojo teisėto reikalavimo, tarnyba turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vartotojų pažeistų teisių gynimo.
Tačiau pataisius įstatymą ši teisė iš tarnybos buvo atimta. Norėdamas apginti savo pažeistas teises vartotojas pats privalo kreiptis į teismą, kuris nagrinėja ginčą iš esmės. Kreipiantis į teismą procesinius dokumentus tenka parengti patiems vartotojams, dažnam jų tenka pirkti teisines paslaugas.
Dar pernai metų pradžioje tai sukritikavo auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Valstybinio audito „Vartotojų teisių apsauga“ ataskaitoje nurodyta, kad tokia praktika, kai nustatoma, kad vartotojo teisės pažeistos, o sprendimas nevykdomas, nes nėra privalomas vykdyti, ir už jo nevykdymą negali būti taikomos poveikio priemonės „neužtikrina nuostatos, kad valstybė gina vartotojo interesus, nes toliau savo interesus ginti teisme turi pats vartotojas, nepaisant to, kad ginčas buvo išspręstas jo naudai“.
F.Petrauskas sako, kad VVTAT bandė atkreipti dėmesį, kad 2007 m. įstatymo redakcija yra žalinga, siūlė palikti jame įtvirtintą nuostatą, kad Tarnybos priimtas sprendimas dėl pažeistų vartotojo teisių pardavėjui ir paslaugos teikėjui būtų privalomas. Tačiau šiam siūlymui nebuvo pritarta. Šiuo metu teisingumo ministerija ruošia naują įstatymo redakciją. Tarnyba tikisi, kad šįkart bus įtvirtinta, kad VVTAT sprendimai būtų privalomi.
Dėkojame DELFI skaitytojui už nuotraukas ir informaciją.
