Tačiau apie viską iš pradžių. Prisipažinsiu, nudžiugau, kai „Kino pavasario“ lietuviškų filmų programos kuratorė pasiūlė parodyti „Vilniaus getą 2009“ festivalio metu. Tačiau pateikus reikalingą medžiagą, daugiau jokių žinių iš festivalio rengėjų nesulaukiau.
Likus dviem dienoms iki festivalio atidarymo, sulaukiau skambučio – buvo raginama skubiai atsiimti pakvietimą į festivalį. O kaip gi autorinės teisės? Kaip pagal Lietuvos įstatymus privalomas atlygis už viešą komercinį kūrinio atlikimą? Deja, pasiteiravus, ar bus parduodami bilietai, darbuotojos gebėjimas suvokti situaciją suprastėjo. Galiausiai man pasiūlyta ieškoti lietuviškų filmų programos kuratorės, tarsi natūrali tarptautinio festivalio rengimo tvarka būtų autoriams ieškoti festivalio rengėjų ir rūpintis teisiniais bei finansiniais kūrinio demonstravimo aspektais.
Likus dienai iki festivalio pradžios telefonu buvau informuotas, kad festivalio vadovybės sprendimu, mano filmas pašalinamas iš „Kino pavasario“ programos.
Liūdna, kad „Vilniaus geto 2009” nepamatys festivalio žiūrovai. Gaila, kad nepaisant geografinės bei politinės padėties vis dar nepakylame aukščiau provincialių bandymų „nusukinėti“ autorių pajamas.
Guodžia tai, kad filmas platinamas pasaulyje. Tuo galite įsitikinti, paieškoję bylų apsikeitimo serveriuose. Tačiau platintojų nejaučiu noro persekioti, nes jie iš to nesipelno. Tuo tarpu „Kino pavasaris“ iš žiūrovų ima pinigus. Tad skaudu, kad apvilti ne tik teisėti mano, bet ir kino mylėtojų, besitikėjusių pamatyti šį filmą, lūkesčiai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!