“Williams” istorija kartojasi: Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai iškeliauja į užsienio kompanijas, o Lietuva rizikuoja didžiulėmis baudomis Europos Sąjungai Be to, vienpusis ES paramos aplinkos apsaugai paskirstymas nekeičia istoriškai susiklosčiusios visiškos Lietuvos energetikos priklausomybės nuo organinio kuro importo iš rytų.
Šiuo metu su Europos komisija yra pradėtas svarstyti bendrojo programavimo dokumentas (BPD). Šiame dokumente yra numatomas sąryšis su ES Sanglaudos fondo panaudojimu, kurio lėšų paskirstymą nustato ES Sanglaudos fondo strategija, kuri taip pat derinama su Europos Komisija.
ES Sanglaudos fondas yra skirtas transporto infrastruktūros ir aplinkosaugos projektų finansavimui. Iš šio fondo Lietuvai planuojama skirti maždaug 540 mln. EUR, neskaičiuojant Lietuvos Respublikos biudžeto kofinansavimo, kas sudarytų dar papildomus 15 – 25 procentų, pridedant juos prie minėtų 540 mln. EUR . Nemažą dalį lėšų skiriamų aplinkosaugai planuojama atiduoti šioms įmonėms:
“Vilniaus energijai” – 15 mln. EUR
“Kauno energijai” – 11 mln. EUR
“Mažeikių elektrinei” – 9 mln. EUR
Iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų yra finansuojamos privačios užsienio kompanijos. Iš vienos pusės biudžetas gauna pinigus per privatizavimą, iš kitos pusės pinigai privačioms kompanijoms sugrįžta per ES paramos programas, nes užsienio kapitalo valdoma įmonė oficialiai registruota Lietuvoje galės gauti ES paramą. Paramą sudaro 2/3 ES pinigai ir 1/3 Lietuvos biudžeto pinigai.
“Kauno energijos” pavyzdys. Kauno elektrinę privatizavęs “Gazprom” uždirbs 4 kartus: Tiekdamas dujas;
Parduodamas pagamintą elektros energiją;
Parduodamas pagamintą šilumą;
Pretenduodamas gauti ES paramą, kurios dydis prilygsta beveik pusei sumos kurią Gazprom sumokėjo už Kauno elektrinę.
“Vilniaus energijos” situacija (valdoma “Dalkia”). “Dalkia” įsipareigojo investuoti savo lėšas į įmonės atnaujinimą, o dabar pretenduoja į ES paramą Lietuvai ir Lietuvos biudžeto lėšas kurios beveik siekia 52 mln. Lt.
“Mažeikių elektrinės” pavyzdys: “Mažeikių elektrinė” įvertinta tik 15 mln. Lt pretenduoja gauti 31 mln. Lt dydžio finansavimą aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimui. Kas galėtų paneigti, kad ją privatizuoti apsimoka, vien dėl planuojamos paramos? Galima prognozuoti, kad realiausias investuotojas yra šalia esančios “Mažeikių naftos” akcininkai ar dujų tiekėjai Mažeikiuose, kurių kapitalo kilmės šalį galima nesunkiai nuspėti.
Vadinasi, didelė dalis už privatizaciją Lietuvos valstybės gautų pinigų sugrįžta toms užsienio įmonėms kurios privatizavo Lietuvos įmones.Be to nemaža dalis ES skirtos paramos Lietuvai patenka vėlgi į užsienio įmones.
Galima būtų suprasti, kad Lietuva planuodama suteikti minėtoms įmonėms ES Sanglaudos fondo aplinkos apsaugai skirtas lėšas stengiasi įgyvendinti Kioto protokolo ir ES aplinkosaugos iškeltus uždavinius – mažinti atmosferos taršą ir gaminti ekologiškai švarią energiją.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tam pačiam laikotarpiui iš esmės yra visiškai nenumatomas joks stambių atsinaujinančios energijos šaltinių projektų finansavimas ir yra pamirštami kiti ES reikalavimai Lietuvai – padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energetikos šaltinių iki 7%, nuo visos pagaminamos elektros energijos pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 metų.
Vėliau iki Europos parlamento direktyvoje 2001/77/EC nurodyto ES vidurkio 21%. Tuo tarpu šiuo metu Lietuva gamina tik 3% elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Kuo Lietuvai gresia šio reikalavimo nevykdymas?
Jei nevykdys šių reikalavimų iš valstybės biudžeto teks mokėti ES dideles baudas.
Iš valstybės biudžeto (o ne ES lėšų) teks skubiai ir brangiai finansuoti pavėluotą atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą šalyje.
Privačios kompanijos energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių savarankiškai vystys vangiai, nes projektai finansiškai yra sunkiai atsiperkantys, tačiau Lietuvos strateginiu požiūriu yra ypatingai svarbūs ekonomine, politine ir aplinkos apsaugos prasme.
Toks vienpusis ES paramos aplinkos apsaugai paskirstymas nekeičia istoriškai susiklosčiusios visiškos Lietuvos energetikos priklausomybės nuo organinio kuro importo iš rytų.
Jeigu elektros gamyba iš organinio kuro yra finansuojama ES paramos ir Lietuvos biudžeto lėšomis, kodėl yra ignoruojama ir nefinansuojama energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!