Visų pirma su neofitų įžūlumu “aborigenams” primeta “civilizuotą” - mergaitės-paauglės, nimfetės, Lolitos – idealą. Aukštas ūgis, siaurų kaulų kūnas, ištemptos gotikinės proporcijos!
Kyla klausimai, kam to reikia ir kodėl? Priežasčių yra keletas. Pirmiausia prieš keletą metų aukštosios mados vadybininkams iškilo aštri problema, kaip padidinti pardavimų apimtis.
Skvarbi gamintojų akis netruko pastebėti, kad “boutique’ų” prekės orientuotos į balzakiško amžiaus moteris, kurios gali sau leisti įsigyti pobrangį drabužį, kai tuo tarpu minios potencialių jaunų “madisčių” taip ir nepakliūva į tinklus.
Garsieji mados namai tuoj pat pakeitė koncepciją. Dabar jų gaminiai ir psichologiškai, ir stilistiškai orientuoti į jaunesnę būtybę – orinį dvidešimties metų sutvėrimą. Tuojau pat pasikeitė modelių, reklamuojančių drabužius, tipas: Linda Evangelista, Cindy Crowford, Claudia Shiffer pasirodė per daug masyvios ir senos. Ir “top-žvaigždes”, turėjusias kūną (ir dar kokį), pakeitė Kate Moss ir Stella Tennant. Užplūdusios “džiūvėsiškumo” tendencijos netruko užvaldyti drabužių parduotuves. “Pret-a porte” įsitvirtino “jaunystės kultas”.
Pirkimų apimtys padidėjo, tačiau žmonija savo nelaimei patyrė grįžtamąjį efektą: dabar ne daiktai turi tikti pirkėjui, bet atvirkščiai - pirkėjas privalo prisiderinti daiktui, išdidžiai kabančiam madingoje parduotuvėje. Daiktai pradėjo gyventi tartum sau ir savo gyvenimą - jie diktuoja žmogui, kaip jis turėtų gyventi ir atrodyti. Dažniausiai tie daiktai tiesiog ignoruoja žmogų, varydami jį į neviltį.
Ir bet kuris, nepaklusęs “daiktinei tiesai”, tegu atgailauja dėl savo rajumo ir tesigėdija savo svorio!
Yra ir antroji priežastis, dėl kurios nesusilieja į vientisą kūno apimtys ir drabužių dydžiai. Drabužiai, kurie nūnai parduodami mūsų parduotuvėse, siūti pagal prancūziškus, itališkus, bet dažniausiai pagal kiniškus lekalus, nes siuvykla dažniausiai tūno kokiam Kinijos provincijos užkampy.
O prancūzės, italės ir kinietės, kaip žinia, pagal savo etnines charakteristikas žymiai skiriasi nuo mūsų, lietuvaičių. Jos trapesnės, smulkių kaulų, talijos ir klubų skirtumai kur kas mažesni nei mūsų.
Na, turime užpakalius, turime. Ir stambesnės esame, nei pietietės. Mūsų konstitucija (kūniška) skirta atlaikyti šalčiams, ilgai žiemai, pavėluotam pavasariui ir žvarbiam rudeniui.
Štai ir turim “qui pro quo”: apsirengia lietuvaitė užsienines kelnes ir mato siaubo atvaizdą veidrodyje - kelnės net braška aplink klubus, o aplink taliją - stovi, kaip kibiras aplink palmę, kokių dešimt centimetrų per daug.
Palaidinės niekaip nesusisega per putnią krūtinę, veržia per pečius. Paltų ir švarkų rankovės siauros bicepsams. Taip ir einam iš parduotuvės į parduotuvę, kol dešimtoje, palūžtame ir galutinai įsitikiname, kad antros tokios pabaisos nėra visame pasaulyje.
Bet šitos moralinės kančios, įvarančios į depresijos liūną, tai dar ne viskas. Yra ir trečiasis faktorius, kuris su malonumu slegia mūsų sąmonę ir pasąmonę. Jo vardas - grožio industrija.
Nauji kosmetologinių priemonių ir paslaugų tiekėjai gaudo klientus, sėja paniką, spausdina reklaminius tekstus, maskuojamus rimtais žurnaliniais straipsniais. Štai, ką rašo vienas žymiausių mados žurnalų apie kūną:
”Kokie kūno parametrai? Be abejonės, jaunystė ir grakštumas. Jaunystė - grakštumo priežastis, ir grakštumas, kaip jaunystės pasekmė - tai šiandieninio moteriško tipažo alfa ir omega. Vyras, net ir negalvodamas apie palikuonis, pasąmoningai ieško idealios apvaisinimui partnerės, t.y jaunos ir sveikos. Išoriniai bruožai: standžiai pūpsančios krūtys, tvirti ir aukšti sėdmenys, lieknas liemuo, lengvas siluetas - visa tai kalba apie jaunystę, taigi ir apie reproduktyvumą.”
Ginčytis lyg ir nėra dėl ko. Moteris, tolima nuo moteriškos figūros idealo, įvairiais laikais studijų nesvarstydama sutinka su cituotu pasisakymu ir guviai imasi kasti sau duobę.Visiškai nepaisydama, kad po bendrais žodžiais apie jaunystę, reprodukciją ir troškimą (kurie, kad ir kaip keista, realiame gyvenime vaikšto skirtingais keliais - jei jauna ir trokštama, tai nebūtinai pasiruošusi skubiai reprodukcijai, jei jau nusprendusi ir nori apsivaisinti, tai ne tokia jau ir jauna). Taigi šitos išplaukusios frazės slepia nuostatą, kuri kėsinasi ne tik į sveikatą, bet ir gyvybę. Kyla moteriškosios giminės išlikimo problema.
Nežmoniškai ilgos plonos kojos, ne degtuko plonumo, bet muskulingos su kaulėtais keliais. Labai liesa apatinė kūno dalis: stangrūs sėdmenys ir jokio riebaliuko, pilvas absoliučiai plokščias, klubai siauri. Bet klubų ir talijos santykis turi likti nepakitęs, t.y. siaurinant klubus, turi siaurėti ir talija. Ir tai esant 175 cm. Ūgio! Talija tampa 55cm!
Žinantys anatomiją iš viso nieko nebesupranta. Mergina aštriais keliais (astenija) ir muskulingomis kojomis (atletiškumas - visiškas nonsensas. Štai ir belieka pasvajoti apie idealą. Kitas pasakys, kam tikėti žurnalistiniais paistalais, juk jie gali parašyti, ką tik nori. Eilinis reklaminis tekstas, kad tik pritrauktų kliento dėmesį. Skaitai ir pamažu aiškėja, kad rašoma apie brangią kosmetologinę kliniką, brangų produktą, paslaugą, be kurios tu jau tikrai negalėsi apsieiti ir tiesiog gyventi. Ir pasieksi savo idealą, nusiurbiant, persodinant, patempiant, implantuojant, depiliuojant, žodžiu, naudokis naujausiomis technologijomis.
Į smegenų plovimo procesą pamažu įsijungia medikas, kosmetologas, plastinis chirurgas. Išvardinę visus privalumus, medicinos švyturiai pataria laikytis paleolito laikų dietos: uogos-daržovės-žolės-riešutai-liesa mėsa.
Bėgimas ristele, aerobika, svarmenys ir maisto papildai. O po to primena skaitytojai, kaip toli yra pažengęs mokslas nuo natūralumo, o tobulumas - nuo normos. O tai reiškia, kad padėti gali tik plastinio chirurgo miklios rankos.
Dabar mėgstama pakalbėti, kad grožis ir yra sveikata. Kaip galima įsivaizduoti tvirtą bobą kriaušės formos figūra ir storomis blauzdomis kaip grožio etaloną., kai tuo tarpu ji ir yra reproduktyvumo ir sveikatos pavyzdys. Ką daryti, kad būtum patraukli, kai kišenėse švilpia vėjai?
Buk originali ir kartkartėmis pakeisk aplinką. Jei esi nedidelio ūgio, tamsiaplaukė, ne gražuolė, važiuok į Švediją, kur petingi šviesiaplaukiai švedai tiesiog seiles varvins, žiūrėdami į tavo užriestas dažytas blakstienas (jie pavargo nuo savo rausvų, riebių, bespalvių moteriškių).
Jei esi stambi, strazdanota, šviesiaplaukė, taikykis į šiltus kraštus, kur ispanai ir italai skraidys aplink kaip spiečius bičių. Nors jie mažuliukai ir tamsaus gymio, bet prisimink, kad gimtinėje apie tokį vyrišką ažiotažą ir pasvajoti negalėjai. Ir visa tai tik dėl to, kad neatitinki jų tradicinio moters idealo - ūgis, stambus kūnas, šviesūs plaukai ir visa kita - tai pliusas, o ne minusas.
Išvaizdos ORIGINALUMAS - štai tikroji jėga, kur kas stipresnė už standartinį patrauklumą. Viena graži mergina - tai graži mergina, tuzinas gražių merginų - viso labo choras!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!